Degustacinis turas: Klaipėdos krašto papročiai ir patiekalai
2 dienų kelionės į Lietuvos pajūrį metu aplankysime Klaipėdą – neužšąlantį Lietuvos uostą. Pasivaikščiosime šio miesto senamiesčio gatvelėmis, kurios sužavės jus savo jaukumu. Kiekviena jų išskirtinė, pasipuošus uostamiesčiui būdinga architektūra, tarp kurios net galima išvysti Vokietijos miestams būdingus fachverto pastatus. Senamiesčio gatveles puošia ir nepaprastos skulptūros: norus pildantis „Stebuklingas peliukas“, nepaprastų galių turintis „Katinas džentelmeno veidu“, kaminkrėtys ir jo sėkmę nešanti saga, turtus žadanti pinigų puodynė. Išvysime šio miesto simbolį – burlaivį „Meridianas“.
Prie Klaipėdos piliavietės mus pasitiks viena iš įspūdingiausių pasaulio skulptūrų – „Vaiduoklis“. išvysime vienintelį Baltijos pakrantėje daugiau nei šimtą metų skaičiuojantį inžinerinį paveldą – pasukamą tiltelį ir sužinosime kiek kartų per parą jis pasukamas iki šiol. Pilies požemiuose esančiuose muziejuose sužinosime čia stovėjusios pilies ir šalia jos įsikūrusio miesto istoriją.
Kalvystės muziejuje susipažinsime su šiam kraštui būdingu kalvystės menu ir išvysime kokie kūriniai gimsta kalvių rankose. Muziejuje išvysime ir kalvių naudojamas įrankius, dumples, sužinosime apie jų darbą bei patys galėsime pabūti kalviais ir pasigaminsime sau kuršišką papuošalą.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje, kuris įsikūręs viename seniausių senamiesčio namų, statytų 18 a. pab. jūs galėsite susipažinti su pagoniška ir krikščioniška krašto kultūra, paklaidžioti senųjų kartogramų žemėlapiais, suprasti, kaip formavosi Rytų Prūsija ir Klaipėdos kraštas. Pamatysite senąją Klaipėdą atvirukuose ir fotografijose. Čia eksponuojami dailininkų tapybos darbai. O besidomintys šio krašto amatais pamatys ne tik kuo puošdavosi šio krašto žmonės, bet ir kokius avilius bitėms iš šiaudų rišdavo.
Sekančią dieną vyksime Kuršių marių pakrante keliausime į Dreverną, kurioje lankysime Jono Gižo etnografinėje sodyboje – vienintelėje Lietuvoje likusioje laivadirbio sodyboje. Muziejaus ekspozicijoje „Laivadirbio skrynią atvėrus…“ supažindinsime su laivadirbio amato subtilybėmis, atveriant meistro įrankių skrynią ir apsilankant stilizuotose dirbtuvėse. Jono Gižo kasdienybės neatsiejama dalis – laivai ir žvejyba, todėl muziejuje pateikiama Pamario krašto istorijos, tradicijų raida, charakterizuojami laivų tipai, jų statymo ypatumai, žvejybos tradicijos ir žvejų laimikis. Nuo Drevernos apžvalgo bokšto apžvelgsime Kuršių marių tolius ir išvysime Kuršių nerijos siluetą horizonte.
Vyksime į Ventės ragą, kurioje įkurta Ventės rago ornitologinė stotis. Pro šį iškyšulį vyksta paukščių migravimo kelias. Čia išvysime gaudykles, kuriomis gaudami paukščiai, jie žieduojami ir vėl paleidžiami į laisvę. Patyrę ornitologiai papasakos, kodėl paukščius reikia žieduoti ir kam ši informacija reikalinga. Na ir žinoma, papasakos apie pačius paukščius. O gal net ir patys juos galėsite sužieduoti.
Autentiškame Šilutės Hugo Šojaus dvare-muziejuje sužinosime apie lietuvininkų arba dar vadinamų šišioniškių patiekalus. Užsiėmimo metu bus pristatomi unikalūs Klaipėdos krašto buities ir gyvenimo fragmentai, didžiausias dėmesys kreipiamas Mažosios Lietuvos kulinariniam paveldui. Apžvelgiamas laikotarpis nuo XVII a. pr. iki XX a pr. Trumpai pristatoma Klaipėdos krašto gyventojų buitis lėmusi gyventojų maitinimosi įpročius bei suformavusi kulinarinį paveldą. Išsamiau supažindinsime su maisto gaminimo įrankiais. Užsiėmimo metu vaišinsimės lietuvininkų krašto kulinarinio paveldo patiekalais. Ragausimes palaunagės vaišes, vaišinsimės šišioniškių kafija (kava), tija (arbata) ir pyragu ar puceliais (spurgomis). Arba užsiėmimo metu mums bus pristatyti unikalūs Rytprūsių dvaro gyvavimo fragmentai, didžiausias dėmesys kreipiamas Mažosios Lietuvos kulinariniam paveldui. Dvaro gyvenimas kitoks, jis paslaptingas… Ponia papasakos intriguojančių istorijų ir pamokys dvaro etiketo paslapčių. Žinoma, kvies į valgomąjį, kur siūlys vaišintis tarnaitės paruoštais šio krašto palaunagės patiekalais – tantės pyragu ir kafija.
