Degustacinis turas: Biržų krašto delikatesai
Tai unikalus kraštas visoje Lietuvoje. Čia „neprieteliui“ pasakyti žodžiai „Kad tu prasmegtum…“ gali išsipildyti tiesiogine prasme…Nes gali tiesiog imti ir pramegti kiaurai po žeme! Požeminiam vandeniui gelmėse išplovus tirpius gipso, klinčių, dolomito, kreidos ar druskos klodus, įgriūva žemė – susidaro karstinės įgriuvos, vadinamos smegduobėmis. Jų rajone jau skaičiuojama apie 9000 ir jų nuolat daugėja!
Kelionę pradėsime nuo Pasvalio. Šis miestas garsėja savo skulptūromis. Viena iš nuotaikingiausių, tai Muzikantas Antanėlis. Pasvalio miesto legenda tapęs Antanėlis – keistuolis Lėvens tilto muzikantas. O, Antanėlis šnekėti moka! Palietus dešinę plaštaką, jis pasakoja apie gražiausias Pasvalio vietas. O kairę ranką palietus sužinosime Antanėlio legendą. O pridėjus delną prie sagos, išgirsite pasvalietiška tarme skaitomą eilėraštį apie senąjį Lėvens tiltą.
Vadinamasis Tautos šauklys, populiarusis poetas Bernardas Brazdžionis taip pat yra įamžintas skulptūroje savo gimtajame krašte. Prieš kelis metus miestą papuošė paminklas Lietuvos Didžiajam Kunigaikščiui Žygimantui Augustui. Būtent šis Lietuvos valdovas išgarsino Pasvalį, XVI a. (1557 metais) su Livonijos ordinu pasirašęs vadinamąsias Pasvalio sutartis, jų tikslas buvo užkirsti kelią iš Rytų kylančiai grėsmei.
Pasigrožėję XVIII a. Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia keliaujame link Pasvalio girnų muziejaus. Čia po atviru dangumi sukaupta apie 400 eksponatų: 300 – girnapusių, 66 – dubenuotieji akmenys, 7 – „pėduotieji“ akmenys, 1 – akmuo – riboženklis. Juk ne kasdieną tiek akmenų ir jų dirbinių galima išvysti vienoje vietoje!
Kelionę tęsiame vadinamajame kunigaikščių Radvilų mieste – Biržuose. Tai – šiauriausia Lietuvos teritorija, esanti prie pat Latvijos. Biržiečiai kartais juokauja, jog jie dažniau lanko Rygą, nei Vilnių, nes iki jos arčiau. Mieste yra seniausias Lietuvoje tvenkinys, senokai jau tikru ežeru vadinamas – Širvėna, kuriame kunigaikščiai augino Lietuvoje jau visai išnykusius vandens riešutus agarus (lot.Trapa natans).
Šis kraštas garsėja savo karstinėmis įgriuvomis, o garsiausia iš jų – Karvės ola. Tai žinomiausias ir geriausiai ištirtas geologinis paminklas Šiaurės Lietuvoje. Speleologai mano, kad jai – apie 200 metų. Jos skersmuo 10-12 metrų, gylis – apie 12,6 m. Duobės dugne yra atvira kiaurymė. Legenda pasakoja, kad dabartinėje įgriuvos vietoje kažkada yra prasmegusi karvė, o prie uolos likęs tik grandinės galas…
Jėgas išbandysime lipdami į 32 metrų aukščio Kirkilų apžvalgos bokštą. Užlipus į apžvalgos bokštą atsiveria nuostabūs vaizdai – 30 vandens pilnų smegduobių, vadinamų Kirkilų draustinio ežerėliais. Kartais, esant tam tikroms sąlygoms, vasaros metu jie nusidažo įvairiomis spalvomis. O bokšto forma primena kanoją arba grimztančią valtį.
Aplankysime vienintelę Lietuvoje XVI a. itališko tipo bastioninę tvirtovę – Biržų pilį. Tvirtovė ir miestas sudarė vientisą gynybinį kompleksą, kuris matė ne vieną mūšį. Formos viršus
Žmones visada viliojo legendos, o ypač – susijusios su meile. Pasakojama, kad garsiosios tvirtovės sienos saugo kraupią jos ilgaamžiškumo paslaptį – Biržus valdęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės vadas, žymusis karvedys Kristupas Radvila Perkūnas įsakęs pastatyti pilį. Jau baigdavo pilį statyti, bet vienas ir tas pats pietryčių pilies kampas imdavo ir sugriūdavo. Kelis kartus tą kampą atstatė, bet šis netrukus vėl nuvirsdavo tarsi užkerėtas. Pilies statytojai nutarė kreiptis patarimo į vieną atsiskyrėlį, tėvų papročiu tebegarbinusį Perkūną. Senolis patarė esant mėnulio pilnačiai sustabdyti iš bažnyčios namo grįžtančių jaunavedžių porą ir atvesti prie užkeikto pilies kampo. Jei jaunasis tėvynės labui laisva valia sutiks būti tame kampe užmūrytas ir jei jaunoji nuo savo vyro nesiskirs, užmūryti į sieną juos abu. Kas gali žinoti, gal kam pavyks atrasti užmūrytą porą?..
Dalyvausime teminė ekskursijoje „Stalo kultūra ir Biržų krašto delikatesai“. Intriguojančios istorijos yra gera preliudija, prieš Biržų pilies restorano istorinių patiekalų degustaciją „Pilies skliautuose“. Jus pavaišinsime virtinukais, kurių receptą išsaugojo vienos šeimos, kelių kartų, moterys. Jūsų laukia neilgas kelias iki Biržų krašto muziejaus „Sėla“ ekspozicijų salių, kuriose susipažinsite su tuometinių Biržų valdytojų – kunigaikščių Radvilų, grafų Tiškevičių bei miestelėnų gyvenimu. Pažinsite išsaugotus virtuvės receptus, dvarų kultūrą, papročius, biržietiškos tautosakos faktus ir valstietišką buitį.