Čiurlionio kelias Lietuvoje
Varėna – Druskininkai – Kaunas – Rietavas – Plungė – Palanga
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis yra vienas iš unikaliausių kūrėjų, palikęs ryškų pėdsaką tiek Lietuvos, tiek viso pasaulio kultūroje. Per vos dešimt metų trukusį kūrybos kelią jis sukūrė apie keturis šimtus muzikos kūrinių. O per vos šešerius metus trukusį tapytojo kelią, Čiurlionis nutapė daugiau nei tris šimtus paveikslų, sukūrė grafikos darbų, paliko literatūros ir poezijos kūrinių, reiškėsi publicistikoje, eksperimentavo meninėje fotografijoje. Čiurlionis – įvairiapusiška asmenybė, nes jo užrašų sąsiuviniai iš studijų Varšuvos muzikos institute laikų atskleidžia domėjimąsi geologija ir istorija, chemija ir geometrija, fizika ir astronomija, astrologija ir mitologija, senosiomis ir moderniomis kalbomis, klasikine ir naująja filosofija, rytų ir vakarų religijomis. Labiau pažinti šį unikalų menininką kviečiame per jo gyvenimo ir kūrybos kelią Lietuvoje, kartais tiesiog vadinamu – Čiurliono keliu.
Pažintį su M.K.Čiurlioniu pradėsime Senojoje Varėnoje. 19 a. čia Čiurlinio tėvas Konstantinas buvo vargonininkas ir gyveno su šeima neišlikusiame šalia bažnyčios name. Dabartinė bažnyčia yra artimų formų ir ritmų Čiurlionio kūrybai. Atvira varpinė primena Čiurlionio paveikslą „Pavasario simfonija”.
Toliau keliaujame į Druskininkus, kur visa Čiurlionių šeima persikraustė kuomet mažajam kūrėjui tebuvo vos dveji metukai. Ir Druskininkuose esantys M. K. Čiurlionio namai dabar yra tapę M. K. Čiurlionio memorialiniu muziejumi. Čia visur jaučiama menininko ir jo šeimos dvasia. Akį traukia Čiurlionių šeimos fisharmonija (muzikos instrumentas), Mykolo Oginskio M. K. Čiurlioniui dovanotas pianinas, pirmieji autoriniai M. K. Čiurlionio tapybos darbai, M. K. Čiurlionio kūrybos kambarėlis, M. K. Čiurlionio paletė bei autentiškas pianinas, kuriuo Varšuvoje studijų metais skambino kompozitorius. Muziejuje taip pat galima pamatyti ankstyvuosius ir vėlyvojo laikotarpio dailininko darbus.
Sužinokisime kuo vila Linksma, kur yra įkurtas Druskininkų miesto muziejus yra susijęs su M.K.Čiurlioniu. Ši vieta, tai tarsi kurorto vizitinė kortelė. Į šią vilą „Linksma“ M. K. Čiurlionis ateidavo mokyti groti fortepijonu savo jaunystės draugę, vilos savininko jauniausiąją dukterį Gražiną Kiersnovskytę, o su kita seserimi Zofija Kiersnovskyte eidavo tapyti gamtos. Intriguoja, ar ne?..
Pasivaikščiojimą po Druskininkus baiksime prie paminklo M. K. Čiurlioniui ir pažintį su M.K. Čiurlioniu tęskime Kaune. 1908 m. M. K. Čiurlionis traukiniu turėjo atvykti į pirmąją lietuvių dailės parodą Kaune. O iš Aleksoto apžvalgos aikštelės 1908 m. M. K. Čiurlionis su Sofija Kymantaite grožėjosi miesto panorama ir Nemunu.
Išvysime pastatą, kuriame 1925 m. duris atvėrusioje galerijoje surengta jubiliejinė M. K. Čiurlionio kūrinių paroda. Tais pačiais metais atidaryta pirmoji nuolatinė M. K. Čiurlionio darbų ekspozicija, čia išbuvusi iki 1937 m.
Sužinosime kokiame seife buvo saugomi M. K. Čiurlionio paveikslai II Pasaulinio karo metu (nuo 1942 m. iki 1946 m. Nemuno potvynio). Užsukime į tarpukariu pastatytą ir įkurtą vieną seniausių ir didžiausių dailės muziejų Lietuvoje – nacionalinį M. K. Čiurlionio dailės muziejų. Ir čia – vienintelė vieta pasaulyje, kur sukauptas beveik visas įžymiausio lietuvių dailininko, kompozitoriaus, literato ir visuomenės veikėjo M. K. Čiurlionio kūrybinis palikimas.
Čiurlionio kelias ties Kaunu nesustoja. Lietuvoje toliau jis tęsiasi ir mes vykstame į Rietavą, kuriame gausu vietų susijusių su M.K.Čiurlioniu. Pirmiausia užsukame į čia stovinčią didingą Rietavo Šv. Mykolo arkangelo bažnyčią. Kunigaikštis Irenėjus Oginskis 19 a. pabaigoje savo lėšomis pastatė įspūdingą neoromaninio stiliaus šventovę. Dėl architektūrinio išraiškingumo Rietavo bažnyčia tapo visos Žemaitijos architektūrine puošmena. O Rietavo pasididžiavimas – istorinis 100 lempučių sietynas, kuriame 1892 04 17 Šventų Velykų rytmetį pirmą kartą Lietuvoje nušvito elektros šviesa! Tikėtina, kad šių iškilmių metu jungtiniame Rietavo ir Plungės orkestre griežė ir M. K. Čiurlionis.
Pasigrožėkime Rietavo vietomis, susijusiomis su didžiu menininku ir skubame prie Malūno tvenkinio. Ypatingo žavesio tvenkiniui teikia keturios salos, kurių vaizdais kažkada grožėjosi ir M. K. Čiurlionis. Vienoje iš jų – Muzikantų saloje vykdavo Rietavo ir Plungės muzikantų atsisveikinimo koncertai. Čia bus skambėjusi ir M. K. Čiurlionio fleita. O žvelgiant nuo Raudonųjų vartų alėjos pusės, tvenkinio salų siluetai tarsi piešia Čiurlionio paveikslo „Ramybė“ kontūrus.
Toliau tęsiame savo kelonę Čiurlionio pėdsakais ir lankome Plungę. Senojoje medinėje Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje M. K. Čiurlionis kartu su kitais dvaro orkestro mokyklos mokiniais grodavo, giedodavo bažnyčios chore. 1909 m. vasarą, kai M. K. Čiurlionis apsigyveno su žmona Sofija Kymantaite pas jos dėdę kunigą Vincentą Jarulaitį, sekmadieniais Mišių metu dažnai vargonuodavo. M. K. Čiurlionis grodavo taip jausmingai, gražiai, o vargonų muzika sklisdavo taip didingai, jog atrodė, kad net senutėlės bažnyčios stogas kilnojasi!
Skubame į M. Oginskio rūmų parką, kur čia stovėjo vadinamoji dvaro „muzikantinė“. Čia Mykolas Oginskis savo dvare apie 1873 metus įsteigė muzikos (orkestro) mokyklą ir prie jos subūrė 35–50 muzikantų orkestrą. Mykolo Oginskio dvaro orkestro mokyklą Plungėje 1889–1893 m. lankė ir M. K. Čiurlionis.
Plungės puošmena – M. Oginskio rūmai taip pat susiję su Čiurlioniu. Šiandien rūmuose įsikūręs Žemaičių dailės muziejus, kuriame saugomi M. K. Čiurlionį menantys eksponatai. Vienas iš jų – „C.BECHSTEIN“ XIX a. pianinas, turintis įdomią istoriją: su juo grojo ne tik orkestro vadovas Pranas Dovydavičius, bet ir M. K. Čiurlionis. Muziejuje parengta istorinė medžiaga, nušviečianti menininko kūrybos ir gyvenimo pėdsakus Plungėje. Susipažinkime!
Buvusiame kunigaikščio M. Oginskio dvaro žirgyne nuo 2006 m. kasmet vyksta Tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis, atidaromas paskutinį rugpjūčio šeštadienį. Čia visą mėnesį karaliauja muzika. Viena festivalio diena skiriama M. K. Čiurlionio atminimui. Tai festivalio diena, kai į Plungę sugrįžta Čiurlionis.
Čiurlionio kelią Plungėje baigiame atrasti Plungėje ties jam skirtu paminklu „Sakmė. Karaliai“ (skulptorė D. Matulaitė, architektas J.Balkevičius) 2018 m. Jis pastatytas dvaro parke kur kadaise jaunasis menininkas jo alėjose ieškojo įkvėpimo, brendo ir augo skrydžiui į meno pasaulį. Paminklas sukurtas remiantis vienu garsiausiu M. K. Čiurlionio paveikslu „Karalių pasaka “.
O paskutiniuosius Čiurlionio kelio atminties ženklus surasime Palangoje. Pasivaikščiokime po Birutės parką. 1908 m. liepą M. K. Čiurlionis su sužadėtine Sofija Kymantaite praleido Palangoje. Čiurlionis gyveno netoli Birutės parko. Tikėtina, kad poros pasivaikščiojimų maršrutas vedė ir į parką, ir link rūmų bei Birutės kalno, kadangi Tiškevičiai bičiuliavosi su Oginskiais, o Čiurlionis yra mokęsis muzikos Plungėje.
Čiurlionio atminimas Palangoje pažymimas nuo 2013 metų čia vykstančiu tarptautiniu M. K. Čiurlionio muzikos festivaliu. Palangoje atlikėjai koncertuoja Kurhauzo salėje, Birutės parko rotondoje ir Tiškevičių rūmuose. Festivalis Palangoje atidaromas liepos 6 dieną koncertu Tiškevičių rūmų terasoje. Prie rūmų vardinėje rožių alėjoje pasodinta Čiulioniui skirta rožė.
Čiurlionio kelią Lietuvoje baigiame ant Palangos tilto. Grafų Tiškevičių tiltas į jūrą Palangoje statytas dar 1882 m. Promenadą kaip pasimatymų ir pasivaikščiojimo vietą itin mėgo vasarotojai, tarp jų ir Sofija Kymantaitė, būsima Čiurlionienė bei Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.