Su degustacija Kėdainiuose: Radvilų miestai ir kunigaikščių verta puota
Kelionę pradėsime nuo Kėdainių. Tai vienas seniausių Lietuvos miestų. Pasak legendų, Kėdainių pavadinimas kildinamas iš turtingo pirklio Keidangeno, atvykusio iš Kuršo ir įkūrusio nedidelį žvejų kaimelį, vardo.
Kėdainiai itin suklestėjo valdant Radviloms ir kartais miestas dar vadinamas Radvilų miestu. Radvilų laikais Kėdainiai garsėjo kaip amatų ir prekybos centras bei daugelio tautų, įvairių konfesijų ir kultūrų miestas. Čia gyvavo 6 tautinės ir 6 konfesinės bendruomenės. Mieste gyveno viena iš didžiausių Baltijos ir Skandinavijos regione škotų bendruomenių. Vokiečiai turėjo savo atskirą savivaldą. Didelė žydų bendruomenė buvo pagrindinė visoje Žemaitijoje. Čia veikusioje rabinų mokykloje mokėsi vėliau visame pasaulyje išgarsėjęs Vilniaus Gaonas – Elijahu ben Solomon Zalmanas.
Kėdainiai – vienas iš nedaugelio Lietuvos miestų, turinčių unikalų senamiestį. Čia išlikęs istorinis gatvių tinklas, keturios prekybinės aikštės, nemažai vertingų 17 – 19 a. pastatų, turinčių renesanso, baroko ir klasicizmo bruožų.
Vienas iš tokių pastatų, tai – Kėdainių Šviesioji gimnazija (Gimnasium Illustre). Ją dar 17 a. įkūrė Kristupas Radvila. Gimnazijoje dėstė garsiausi to meto dėstytojai, o mokymosi programos buvo paruoštos pagal naujausias to meto tendencijas. Miesto savininkai siekė čia įkurti aukštąją protestantų mokyklą, todėl gimnazijos puošmena vidinis kiemelis po stikliniu kupolu, apsuptas arkų, dažnai primena Vilniaus universitetą.
Įspūdingo senamiesčio gatvelėmis eikime link renesanso stiliaus evangelikų reformatų bažnyčios, čia stovinčios jau nuo 17 a. Joje išlikusi renesanso formų ąžuolinė sakykla, gausiai ornamentuota sudėtingais drožiniais. Šoninėse nišose ąžuolo plokštės. Bažnyčioje yra įspūdingas sietynas, atgabentas čia vieno iš Radvilų kaip karo grobis iš Smolensko. Nusileidę į bažnyčios rūsį pateksime į kunigaikščių Radvilų šeimos mauzoliejų.
Kėdainiai buvo Jonušo Radvilos mylimiausias miestas, kurį jis padarė savotišku reformatų centru. Todėl paragausime patiekalų, kurie pagaminti pagal Radvilų virtuvės meistrų geriausius receptus. Iš pagrindinių patiekalų galėsite pasirinkti troškintą lydeką su daržovėmis ir ,,pasninko” spirgučiais arba jautienos ,,zrazą” su pastarnokais. Desertui gardžiuosimės kiek neįprastu mūsų laikams desertu, bet skoniu nei kiek nenusileidžiančiu jiems – raugintų kopūstų tortu su spanguolių padažu. Skanausime vyšnias cukruje bei atsigersime duonos naminės giros.
Kelionę tęsiame vadinamajame kunigaikščių Radvilų mieste – Biržuose. Tai – šiauriausia Lietuvos teritorija, esanti prie pat Latvijos. Biržiečiai kartais juokauja, jog jie dažniau lanko Rygą, nei Vilnių, nes iki jos arčiau. Mieste yra seniausias Lietuvoje tvenkinys, senokai jau tikru ežeru vadinamas – Širvėna, kuriame kunigaikščiai augino Lietuvoje jau visai išnykusius vandens riešutus agarus (lot.Trapa natans).
Aplankysime vienintelę Lietuvoje 16 a. itališko tipo bastioninę tvirtovę – Biržų pilį. Tvirtovė ir miestas sudarė vientisą gynybinį kompleksą, kuris matė ne vieną mūšį. Formos viršus
Po Biržų pilies rūmus mus vedžios dvi šmaikščios kunigaikščių tarnaitės, nuo kurių liežuvių visai netyčia nuslys ir slapčiausios istorijos, sklindančios rūmų menių skliautais, o jų smalsumas leis net praverti duris į kunigaikštienės buduarą.
Keliaukime link Širvėnos ežero, kur prasieikime ilgiausiu pėsčiųjų tiltu Lietuvoje, kurio ilgis net 525 m.! Širvėnos ežeras yra seniausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje suformuotas dar 16 a. užtvenkus dvi per Biržus tekančias upes ir saugojo tvirtovės bei miesto prieigas.
