Vilniaus senamiestis su patiekalų degustacija
Pats didžiausias Lietuvos miestas ir jo sostinė Vilnius. Šio miesto senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, o savo dydžiu jis lenkia Rygą ir Taliną.
Pasak legendos, didysis kunigaikštis Gediminas, susapnavęs ant kalno stovintį ir kaukiantį geležinį vilką, čia pagonių žynio patartas įkūrė miestą, apie kurio didybę garsas sklinda po visą pasaulį.
Savo ekskursiją ir pažintį su Vilniaus miestu pradėsime nuo Katedros aikštės, kurioje ne tik stovi gražuolis Katedros pastatas, o Katedros varpinės bokštas padeda vilniečiams skaičiuoti laiką ir vis primena savo varpais apie paskutines minutes vėluojantiems į pasimatymą. Nuo čia prasideda ir Vilniaus miesto istorija. Išvysime ant kalno stovintį Vilniaus miesto simbolį- Gedimino bokštą, kur Gedimino sapne kaukė vilkas. Kalno papėdėje pagal istorinius šaltinius ir detales atkurti Valdovų rūmai, kuriuose kadais valdovai gyveno, valdė, šventė, priiminėjo užsienio svečius ir sprendė šalies likimą.
Keliausime pagrindine ir seniausia senamiesčio Pilies gatve, kurią puošia senieji renesanso ir gotikos laikus menantys vilniečių namai. Išvysime šv. Onos bažnyčią, kuri savo liepsnojančios gotikos architektūra neranda sau lygių. Įdomu tai, kad jos satyboje panaudotos 33 skirtingų formų plytos, o garsusis Prancūzijos karvedys Napoleonas ją norėjo pasiimti į savo delną ir nusigabenti į Paryžių.
Aplankysime seniausią Rytų Europoje Vilniaus universitetą. Jo senosios bibliotekos duris puošia lietuviškos knygos istorija ir mistiškieji baltų kultūros aitvarai, nešantys sėkmę. Senojo universiteto rūmų fasadą iki šiol puošia dangaus kūnų simboliai ir įrankiai, skirti jiems tyrinėti. Ir tai nurodo, kad čia buvo įkurta ir pirmoji observatorija, o universiteto kiemeliai ir sienos išugdė ne vieną svarbią Lietuvai asmenybę.
Alumnato kiemelyje pasijusime tarsi būtume Italijoje. Ne veltui Vilnius turi šiaurės Italijos pravardę. Iš čia net galima pažvelgti į vidinį Prezidentūros kiemą. Lietuva vadinama saugia valstybe, nes čia prie Prezidentūros pastato neišvysite sargybos.
Literatų gatvė – pats populiariausias menininkų projektas, įgyvendintas Vilniaus senamiestyje. Čia ant pastatų ir mūrinės tvoros sienos išvysite Vilniaus dailės akademijos studentų darbus, skirtus rašytojams ir poetams, kurie yra vienaip ar kitaip susiję su Vilniumi. Daugiausiai darbų dedikuota lietuvių kūrėjams, bet čia galima surasti ir žymiems užsienio literatams skirtus meno kūrinius.
Pasivaikščiosime po Stiklo kvartalą, kuris skaičiuoja daugiau kaip 600 metų istoriją. Čia kadaise užėmusi didžiąją dabartinio Senamiesčio dalį, buvo žydų gyvenamoji vieta. Taip pat auksakalių, stiklapūčių, amatininkų ir finansininkų miestelis. Tarsi paslėptas tarp didžiųjų miesto gatvių, kvartalas iki šiol glaudžia juvelyrus, vietos menininkų, amatininkų krautuvėles ir dirbtuves, jaukius restoranus, kamerinį orkestrą, meno galerijas ir vieną seniausiai veikiančių „Stiklių“ viešbutį.
Vienoje iš svarbiausių aikščių Vilniuje- Rotušės aikštėje, bandysime atspėti iš margaspalvių pastatų, kuris yra seniausias ir menantis prekybos laikus. Rotušė Vilniaus mieste nurodo į savarankišką, nepriklausomą miestą, turintį savo savivaldą. O kas gi ją sudarė ir kaip gi buvo reguliuojama prekyba?
Nors Vilnius buvo Europos pakraštyje ir visos architektūros tendencijos jį pasiekdavo pavėlavusios apie 200 metų, bet barokas buvo ta epocha, kuri Vilniuje prasidėjo kaip ir visoje Europoje. Išvysime pirmąją barokinę Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero bažnyčią, kurios kertinį akmenį iš už poros kilometrų atrideno 300 vyrų, o kupolą puošia karūna.
Eidami gatvele link Aušros vartų, atsidursime religijų trikampiu vadinamoje senamiesčio dalyje. Vilnius nuo seno garsėja kaip daugiakultūrinis ir tolerantiškas miestas, tad čia galėsime įsistiklinti ir pamatyti, kaip nedideliame žemės lopinėlyje vieni kitiems netrukdomi sugyvena katalikai, stačiatikiai ir graikų katalikai. Ekskursiją baigsime prie svarbiausios Lietuvoje katalikų šventovės- Aušros vartų. Šioje koplyčioje meldėsi pats Popiežius Jonas Paulius II, o šv. Mergelės Marijos paveikslas, žinomas kaip Auros vartų madona, svarbus visoms religijos, garsėja gailestingumu, o jo kopijos saugomos daugelio šalių bažnyčiose.
Šios ekskursijos metu išalkusius kviesime pasivaišinti tikrais lietuviškais patiekalais. Ne kiek vienas keliautojas įveiktų sočiuosius tradicinius lietuviškus cepelinus – tad pasiūlysime jums paragauti sumažintų jų variantų – mini cepelinų. Ragausime paslaptingai skambančių vėdarų, garsiosios rožinės sriubos – šaltibarščių. Degustuosime nealkoholinį lietuvišką alų.
Arba
Degustuosime gardaus „Džiugas“ sūrio. „Džiugas“ – gardaus, ypatingo skonio sūrio vardas. Sūris gaminamas tik iš kokybiško rinktinio karvių pieno, o viso brandinimo proceso metu jį rūpestingai prižiūri kvalifikuoti specialistai. Dėl unikalios patentuotos technologijos ir naudojamų raugų kultūrų kompozicijos šis sūris brandinimo metu įgauna tik jam būdingas išskirtines savybes. Kiekvienas „Džiugo gabalėlis“ pamalonina gomurį subtiliu stiprumu, vos juntamu aitrumu ir maloniai traškančiais subtiliais kalcio druskos kristalėliais, įvairaus brandinimo „Džiugas“ pasižymi skirtingomis skonio subtilybėmis. Kietasis sūris Jums atsiskleis – sužinosite su kuo jis dera, kaip jį skanauti, kad pajustumėte tokią turtingą skonių ir kvapų paletę, už kurią šį sūrį įvertino gurmanai.
