Degustacinis turas: Mažosios Lietuvos paslaptys ir patiekalai
Šios dviejų dienų kelionės metu mus lydės didieji Lietuvos vandenys – ilgiausia Lietuvos upė Nemunas ir didžiausias vandens telkinys – Kuršių marios.
Link pamario krašto vyksime vaizdingu Panemunės keliu. Iš vienos pusės matysime Nemuno vingius ir derlingas jo lankas, o iš kitos – legendomis ir istorija apipintas vietoves. Apsilankysime Lietuvos Šveicarija vadinamoje Vilkijoje, kuri didžiuojasi savo bažnyčios bokštais. Išvysime vienintelį Lietuvoje lyninį keltą, keliantį keleivius per pačią Nemuno upę nenaudodamas variklio, o išnaudodamas upės srovę. Užkopsime į Seredžiaus piliakalnį, menantį iš Romos atkeliavusio kunigaikščio Palemono laikus. Nuo čia apžvelgsime Nemuno tolius.
Panemunės pilyje pasivaikščiosime jos parke, garsiame terasiniais tvenkiniais. Pilyje, menančioje 16 amžių, išgirsime jos istoriją, pasivaikščiosime patalpose, kurių sienos išpuoštos freskomis, užkopsime į vieną iš pilies bokštų ir išvysime karcerį, kuriame kalėdavo prasikaltusieji.
Iš Didžiosios Lietuvos teritorijos vyksime į penktąjį Lietuvos regioną – Mažąją Lietuvą. Nedideliame, bet jaukiame Smalininkų miestelyje aplankysime seniausią Lietuvoje ir pirmąją prie Nemuno vandens matavimo stotį. 19 a. ji buvo pripažinta gražiausia Europoje. Senovinės technikos muziejuje išvysime per 7000 eksponatų, atspindinčių žemės ūkio, buities, amatų, technikos raidą. Tai įvairūs senoviniai vidaus degimo varikliai, traktoriai ir transporto technika, elektros, radijo, kino, foto ir kita senovinė technika. Kartu eksponuojami ir kitokie senoviniai daiktai: nuo mėsmalių iki skaičiavimo mašinų.
Besigrožėdami Mažosios Lietuvos miestelių vaizdais ir architektūra vyksime prie pačio garsiausio šio krašto kalno – Rambyno. Tai mistiškiausia Mažosios Lietuvos vieta, apie kurią daug legendų supinta. Nuo jo atsivers vaizdas į Nemuną, kaimyninę Rusijos (Kaliningrado sritį), o tolumoje matysis buvęs Tilžės miestas. Pabandysime nulipti laipteliais žemyn ir juos suskaičiuoti, bet sakoma, kad Rambyno laumės sumaišo mintis ir niekas nesuskaičiuoja teisingai.
Autentiškame Šilutės Hugo Šojaus dvare-muziejuje sužinosime apie lietuvininkų arba dar vadinamų šišioniškių patiekalus. Užsiėmimo metu bus pristatomi unikalūs Klaipėdos krašto buities ir gyvenimo fragmentai, didžiausias dėmesys kreipiamas Mažosios Lietuvos kulinariniam paveldui. Apžvelgiamas laikotarpis nuo XVII a. pr. iki XX a pr. Trumpai pristatoma Klaipėdos krašto gyventojų buitis lėmusi gyventojų maitinimosi įpročius bei suformavusi kulinarinį paveldą. Išsamiau supažindinsime su maisto gaminimo įrankiais. Užsiėmimo metu vaišinsimės lietuvininkų krašto kulinarinio paveldo patiekalais. Ragausimes palaunagės vaišes, vaišinsėmis šišioniškių kafija (kava), tija (arbata) ir pyragu ar puceliais (spurgomis). Arba užsiėmimo metu mums bus pristatyti unikalūs Rytprūsių dvaro gyvavimo fragmentai, didžiausias dėmesys kreipiamas Mažosios Lietuvos kulinariniam paveldui. Dvaro gyvenimas kitoks, jis paslaptingas… Ponia papasakos intriguojančių istorijų ir pamokys dvaro etiketo paslapčių. Žinoma, kvies į valgomąjį, kur siūlys vaišintis tarnaitės paruoštais šio krašto palaunagės patiekalais – tantės pyragu ir kafija..
Išvysime Šilutės liuteronų bažnyčią, besipuikuojančia 50 metrų aukščio varpinės bokštu, puoštu didžiausiu Lietuvoje bokšto laikrodžiu. Bažnyčios vidų puošia kolonos ir balkonai, vitražai ir tapybos darbai. Prie centrinio altoriaus ištapyta freska su 104 žmonių atvaizdais. Šioje freskoje vaizduojami katalikų šventieji, reformacijos ir evangelikų bažnyčios veikėjai, mokslininkai, menininkai, bažnytinės tarybos nariai, bažnyčios statytojai ir meistrai. Šilutės bažnyčia buvo laikoma viena gražiausių evangelikų liuteronų bažnyčių Rytų Prūsijoje.
Apsilankysime ir didžiausioje ir vienintelėje Lietuvoje gyvenamoje saloje – Rusnėje. Ties Rusne Nemuno upė skyla į dvi dideles atšakas, o šios tolėliau į mažesnes – sudarydamos Nemuno deltą. Rusnės saloje apsilankysime etnografinėje žvejo sodyboje, sužinosime apie čia gyvenusių žvejų gyvenimą, kokius įrankius jie naudojo bei kodėl beveik kiekvieno namo kieme yra valtis, nors šalia nėra vandens.
Sekančią diena vyksime į Ventės iškyšulį, kuriame yra įsteigta seniausia Lietuvoje Ornitologinė stotis, stebinti paukščių migravimą. Išvysime paukščių gaudykles, sužinosime kodėl juo žieduoja ir užkopsime į čia esantį senąjį švyturį.
Apsilankysime Lietuvos Venecija vadinamame Minijos kaime. Šiame kaime vietoj pagrindinės gatvės teka upė, o patys gražiausi pastatų fasadai yra atsukti būtent į upės pusę. Iš čia laivu plauksime pasidairyti į Nemuno deltos gamtos grožį ir Kuršių marių platybes.
