Degustacinis turas: Stiprus kaip žemaitis, sotus kaip žemaitis
Sakoma, kad žemaičiai yra užsispyrę ir ištikimi žmonės. Per ilgą ir karingą savo istoriją bei vėliausiai apkrikštyti šio regiono žmonės, kaip ir gamta – savotiški bei išskirtiniai. Žemaitija turtinga tiek čia gyvenančiais žmonėmis, gamta, kultūriniu, istoriniu paveldu.
Kelionę po Žemaitiją pradedame nuo nedidelio, bet įdomaus Žemaitijos miesto – Rietavo. Iš tolo išvysime jo bažnyčios bokštus. Net ir nesant megėjui lankyti bažnyčių, verta užeit į jos vidų ir pakelti aukštyn akis į viršų, kur kabo sietynas. Šis sietynas- istorijos dalis, nes jame pirmą kartą Lietuvoje sušvito elektros leputė. 1881 m. Tomui Edisonui išradus elektros lemputę, tuoj po 11 metų elektros lemputė nušvito ir Rietave ir iš čia elektros apšvietimas pradėjo plisti po visą Lietuvą. Čia aplankysime grafų Oginskių dvaro parką, kurio įėjimo vartai pažymėti dviem liūtų skulptūromis ir sužinosime apie šių grafų gyvenimą.
Su grafų Oginskių palikimu susipažinsime ir Plungės dvare, supamame nuostabiaus parko. 19 a. pab. kunigaikštis Mykolas Oginskis pastatė dabartinius dvaro rūmus. Nuo tada Plungės dvaras išgyveno tikrą aukso amžių. Kunigaikštis, tęsdamas muzikines Oginskių giminės tradicijas, čia buvo įsteigęs dvaro orkestro mokyklą, kurioje mokėsi dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Verta užsukti ir į laikrodinę – oranžeriją. Tai pats seniausias išlikęs dvaro statinys ir seniausias mūrinis pastatas Plungėje. Šis pastatas, lyg miniatiūrinė Palazzo Vecchio rūmų, esančių Florencijoje, kopija.
Nuo miestelio neatsiejama ir Šv. Jono krikštytojo bažnyčia. Tai pagrindinis Plungės senamiesčio akcentas sukuriantis didelę pridėtinę vertę miestui. Jos statybos užsitesė net tris dešimtmečius. Tai vienas svarbiausių neoromaninės architektūros pavyzdžių Lietuvoje.
Pakilę į Siberijos apžvalgos bokštą pasigrožėsime didžiausiu ir giliausiu Žemaitijos ežeru – Plateliais. Iš čia pavyks pamatyti ir Beržoro ežerą bei Siberijos pelkę – vieną vertingiausių pelkių Žemaitijos nacionaliniame parke, Beržoro kaimą ir kitas čia plytinčios Žemaitijos vietoves.
Iš aukštybių leiskimės į vieną slapčiausių ir labiausiai saugomų vietų buvusioje Sovietų Sąjungoje, tai požeminis balistinių raketų šachtinis paleidimo kompleksas. Tai vienintelė Europoje ekspozicija, įrengta viename pirmųjų Sovietų Sąjungos buvusiame požeminiame balistinių raketų šachtiniame paleidimo komplekse. Dabar čia įsikūręs Šaltojo karo muziejus. Abejingų nepaliekanti istorinė ekspozicija pasakoja apie penkis dešimtmečius trukusį Šaltąjį karą. Čia buvo dislokuotos 4 vidutinio nuotolio balistinės raketos SS-4, apginkluotos 2 MT galios termobranduolinėmis galvutėmis. Visos raketos buvo nutaikytos į Vakarų Europos miestus. Šios raketos kartu su šalia esančiomis antžeminėmis analogiškų raketų paleidimo aikštelėmis sudarė bendrą sovietinės branduolinės ginkluotės grupuotę Lietuvoje, kuri buvo pajėgi sunaikinti visą Europą!
Praalkus būtina susipažinti su žemaičių kulinariniu paveldu. Kviesime visus mėgstančius skaniai ir sočiai pavalgyti bei kaupiančius nerealias patirtis, sudalyvauti HBH Žemaitiškos virtuvės degustacijoje. Išgirsime patiekalų atsiradimo istoriją ir smagiai praleisime laiką tikros žemaitės gidės draugijoje, kuri nepaliks abejingų. Ragausime tokius valgius, kokių gyvenime dar nebuvome ragavę. Verta dalyvauti!
Kelionės pabaigoje aplankysime Kretingos miestą. Legenda byloja, kad žymus karvedys Jonas Karolis Chodkevičius prieš svarbų mūšį su švedais pasižadėjo: jei laimės, Kretingoje pastatys bažnyčią. Kovą jis laimėjo, ir Kretingoje iškilo bažnyčia, o tiksliau, nedidelė medinė bažnytėlė. Tai papiktino J. K. Chodkevičių, esą bažnyčia turinti būti didinga, mūrinė. Todėl netrukus kitapus Akmenos upės kranto iškilo mūrinė bažnyčia. Tai viena seniausių Žemaitijoje išlikusių gotikos ir Renesanso bruožų bažnyčia, kurioje – stebuklingų galių turintis Šv. Antano altorius, o po centriniu altoriumi palaidoti Chodkevičių šeimos nariai.
Viena iš Kretingos miesto pažibų – grafų Tiškevičių rekonstruotas dvaras ir ten įrengtas įspūdingas žiemos sodas. Dvare įkurdintame muziejuje apstu archeologinių vertybių ir meno kūrinių bei kitų eksponatų. Apsilankius žiemos sode-oranžerijoje galima išvysti 5000 egzotinių augalų, tarp kurių – tikrų bananų krūmų, o gal net ir užuosti nokstančių jų vaisių.
