Išmok ir sužinok Panevėžio krašte

Apsilankysime penktame pagal dydį Lietuvos mieste, tituluojama Aukštaitijos sostine – Panevėžyje. Pavaikščiosime miesto centre, stebėsime vienintelio Lietuvoje Lėlių vežimo teatro vaidinimą, apsilankysime meninio stiklo studijoje „GlasRemis“. Naujamiestyje sudalyvausime edukacinėje maisto programoje „Lietuviškas viduramžių skonis“ arba sužinosime apie karaimų tradicijas. Upytės amatų centre sudalyvausime audimo raštų arba molio lipdymo edukacijoje. Apsilankysime  didžiausių Europos laukinių gyvūnų stumbrų rezervate – stumbryne.


Ekskursijos vieta arba maršrutas: Vilnius – Panevėžys.

1 dienos ekskursija.

Nurodyta kaina taikoma 10 – 20 žmonių grupei.

Kas įskaičiuota: Gido paslaugos.

Transportas, maitinimas, apgyvendinimas ir kitos paslaugos – už papildomą mokestį.

Individualios kelionės daromos pagal atskirą užklausą. Datos, trukmė, kaina bei programa derinama pagal individualius poreikius.

Nuo 22 asmeniui

Noriu papildomai rezervuoti:

Add to wishlist Adding to wishlist Added to wishlist
SKU0011 Category Miestą

Išmok ir sužinok Panevėžio krašte

Vyksime į penktą pagal dydį Lietuvos miestą – Panevėžį. Aukštaitijos sostine tituluojamame Panevėžyje aplankysime jo miesto centrą. Čia išvysime miesto įkūrėjo Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio paminklą. Didysis kunigaikštis dovanojo žemę tarp Lėvens ir Nevėžio upių Ramygalos klebonui su sąlyga, kad šioje teritorijoje būtų pastatyta bažnyčia. Pasigrožėsime Nevėžio senvage pačiame miesto centre ir pasiaiškinsime, ką čia veikia vėžiai. Išvysime keliais tūkstančiais raktų pasipuošusį uosį, kuris Panevėžio mieste net pakeitė jaunavedžių tradicijas.

Apsilankysime vieninteliame Europoje – Panevėžio lėlių vežimo teatre. Kasmet šis teatras parodo apie 300 spektaklių, įvyksta 3-4 premjeros. Spektaklius režisuoja ne tik Lietuvos, bet ir užsienio režisieriai. Teatro įkūrėjui įteikta Hanso Kristiano Anderseno pirmoji premija už šio rašytojo kūrybos puoselėjimą ir propagavimą, o kiekvieną vidurvasarį šio teatro aktoriai su vežimais, traukiamais dviejų arklių, išvyksta gastrolių po Lietuvos miestus ir kaimelius. Pamatysime šio teatro nepaprastą vaidinimą, o po jo, net bus galima sudalyvauti tradiciniame piešinių konkurse „Mano matyti herojai“.

Ar žinote kas yra stiklapūtys? Vyksime į meninio stiklo studiją „GlassRemis“,  kurios įkūrėjas ir menininkas Remigijus Kriukas stebina Lietuvą ir pasaulį savo įspūdingais stiklo kūriniais. Čia sužinosime viską apie stiklą, jo gaminimo eigą, apsižvalgysime po dirbinių krautuvėlę ir galėsime stebėti visą gaminimo procesą, kaip gimsta meno kūriniai iš stiklo.

Pajutę alkį vyksime į nedidelį Panevėžio rajono miestelį, kuris nustebins šeimininkių išmanumu ir patiekalų skanumu. Čia sudalyvausime edukacinėje programoje „Lietuviškas viduramžių skonis“, kur paviešėsime 14-16 amžiuje, paskanausime tai, ką valgė ir gėrė Lietuvos didikai, bajorai, miestiečiai ir valstiečiai. Ne tik vaišės, bet ir to laikmečio etiketas, valgymo kultūra, viduramžių stalo žaidimas su dovanomis. Arba sužinosime, kad žodis „karaimas“ Lietuvoje asocijuojasi ne tik su Trakais. Jų taip pat yra ir Panevėžio rajone, todėl bus galima pakeliauti jų takais, susipažinti su nepaprasta jų istorija ir   paragauti ne kibinų…

Keliausime į svarbiausią Panevėžio krašte buvusį centrą – Upytę, kur Upytės dvarvietėje įkurtas Tradicinių amatų centras. Namas pastatytas pagal aukštaitiškąjį modelį. Statinys visiškai ekologiškas, net medinis sienų karkasas išteptas sėmenų aliejumi. Namo stogas dengtas specialiai tam išaugintų rugių šiaudais. Norintieji gali išmokti linus minti, verpti, austi. Mėgstantys šeimininkauti mokomi spausti linų sėmenų aliejų, pasigaminti įvairiausių patiekalų.

Pašilių stumbryne, kuriame laikomi stambiausi Europos laukiniai gyvūnai  – stumbrai. Šie gyvūnai įrašyti ne tik į Lietuvos, bet ir į tarptautinę Raudonąją knygą. Iki XVI a. stumbrai buvo plačiai paplitę visoje Europoje. Žemdirbystės plėtra, spartus žmonių gausėjimas ir suaktyvėjusi medžioklė išstūmė juos į mažai tinkamus gyventi, nuošalius, gūdžius miškus ir stumbrai pradėjo sparčiai nykti. Iki 1854 m. stumbrai Lietuvoje buvo išnaikinti. Pašilių stumbrynas gyvuoja jau daugiau kaip pusę amžiaus. Čia galėsime gėrėtis stumbrais nuo dengtos pakylos-apžvalgos bokšto. Stebėsime šiuos didžiulius gyvūnus iš arti, sužinosime apie šių gyvūnų gyvenimą, įpročius ir kodėl stumbryne gyvenančių stumbrų vardai prasideda raidėmis Gi.