Susipažinkime su Čiurlionu
Varėna – Druskininkai – Kaunas
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis yra vienas iš unikaliausių kūrėjų, palikęs ryškų pėdsaką tiek Lietuvos, tiek viso pasaulio kultūroje. Per vos dešimt metų trukusį kūrybos kelią jis sukūrė apie keturis šimtus muzikos kūrinių. O per vos šešerius metus trukusį tapytojo kelią, Čiurlionis nutapė daugiau nei tris šimtus paveikslų, sukūrė grafikos darbų, paliko literatūros ir poezijos kūrinių, reiškėsi publicistikoje, eksperimentavo meninėje fotografijoje. Čiurlionis – įvairiapusiška asmenybė, nes jo užrašų sąsiuviniai iš studijų Varšuvos muzikos institute laikų atskleidžia domėjimąsi geologija ir istorija, chemija ir geometrija, fizika ir astronomija, astrologija ir mitologija, senosiomis ir moderniomis kalbomis, klasikine ir naująja filosofija, rytų ir vakarų religijomis. Labiau pažinti šį unikalų menininką kviečiame per jo gyvenimo ir kūrybos kelią Lietuvoje, kartais tiesiog vadinamu – Čiurliono keliu.
Pažintį su M. K. Čiurlioniu pradėsime Senojoje Varėnoje. 19 a. čia M. K. Čiurlinio tėvas Konstantinas buvo vargonininkas ir gyveno su šeima neišlikusiame šalia bažnyčios name. Vyriausias vargonininko sūnus Mikalojus, būsimasis menininkas pakrikštytas Senosios Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje. Deja, senoji šventovė neišliko. Dabartinė bažnyčia pastatyta 1994 m. Ji yra artimų formų ir ritmų Čiurlionio kūrybai. Atvira varpinė primena Čiurlionio paveikslą „Pavasario simfonija”. Bažnyčios požemyje įrengtoje paveikslų galerijoje galima pasigrožėti saulės spinduliais, krintančiais per įstabius šventovės vitražus. Šios bažnyčios šventoriuje atidengtas atminimo ženklas, žymintis kūrėjo gimimo vietą.
Toliau keliaujame į Druskininkus, kur visa Čiurlionių šeima persikraustė kuomet mažajam kūrėjui tebuvo vos dveji metukai. Kelionės metu matysime įvairiausius skulptūras, dekoruotos reljefiniais ornamentais, figūrinėmis kompozicijomis (liaudies dainų ir pasakų motyvais, stilizuotais Zodiako ženklais, M. K. Čiurlionio kūrybai artimais įvaizdžiais), polichromine tapyba, ažūrine metalo plastika.
Druskininkuose susiformavo Čiurlionio meilė lietuviškai dainai ir Druskininkų gamtai, o taip pat labai anksti atsiskleidė jo muzikinis talentas. Čia būsimasis menininkas grįš kiekvieną vasarą, čia gims jo labiausiai įkvėpti muzikos ir tapybos kūriniai. Pagrindinė Druskininkų gatvė pavadinta M. K. Čiurlionio vardu. Šios gatvės pradžioje 2007 metais pastatyta skulptūra „Šaulys“, kurios autorius Vytautas Narutis. O vienas iš labiausiai žinomų vietų susijusių su Čiurlioniu Druskininkuose yra M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus. Užsukime.
Čia apsigyveno visa Čiurlionių šeima, kuomet ji persikėlė iš Senosios Varėnos. Šie namai 1963-aisiais tapo M. K. Čiurlionio memorialiniu muziejumi. Čia visur jaučiama menininko ir jo šeimos dvasia. Akį traukia Čiurlionių šeimos fisharmonija (muzikos instrumentas), Mykolo Oginskio M. K. Čiurlioniui dovanotas pianinas, pirmieji autoriniai M. K. Čiurlionio tapybos darbai, M. K. Čiurlionio kūrybos kambarėlis, M. K. Čiurlionio paletė bei autentiškas pianinas, kuriuo Varšuvoje studijų metais skambino kompozitorius. Muziejuje taip pat galima pamatyti ankstyvuosius ir vėlyvojo laikotarpio dailininko darbus.
Sužinokime kuo vila Linksma, kur yra įkurtas Druskininkų miesto muziejus yra susijęs su M.K.Čiurlioniu. Ši vieta, tai tarsi kurorto vizitinė kortelė. Čia įrengta nuosekli kurorto istorijos ekspozicija, sukaupta Druskininkų ikonografinė ir archyvinė medžiaga. Yra išlikusių istorinių liudijimų, kad į vilą „Linksma“ M. K. Čiurlionis ateidavo mokyti groti fortepijonu savo jaunystės draugę, vilos savininko jauniausiąją dukterį Gražiną Kiersnovskytę, o su kita seserimi Zofija Kiersnovskyte eidavo tapyti gamtos. Intriguoja, ar ne?..
Pasivaikščiojimą po Druskininkus baikime prie paminklo M. K. Čiurlioniui, kuris sukurtas 1975 metais, o jo autorius – Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas skulptorius Vladas Vildžiūnas.
Pažintį su M.K. Čiurlioniu tęskime Kaune, iš čia esančios Kauno geležinkelio stoties. 1908 m. M. K. Čiurlionis traukiniu turėjo atvykti į pirmąją lietuvių dailės parodą Kaune.
O iš Aleksoto apžvalgos aikštelės 1908 m. M. K. Čiurlionis su Sofija Kymantaite grožėjosi miesto panorama ir Nemunu.
Keliaukime į tą vietą, kurioje 1925 m. duris atvėrusioje galerijoje surengta jubiliejinė M. K. Čiurlionio kūrinių paroda. Tais pačiais metais atidaryta pirmoji nuolatinė M. K. Čiurlionio darbų ekspozicija, laikinojoje galerijoje išbuvusi iki 1937 m.
Norite sužinoti kokiame seife buvo saugomi M. K. Čiurlionio paveikslai? Išvysime Lietuvos banko rūmus, kuriuose II Pasaulinio karo metu (nuo 1942 m. iki 1946 m. Nemuno potvynio) seife buvo saugoti dalis M. K. Čiurlionio paveikslų.
Užsukime į tarpukariu pastatytą ir įkurtą vieną seniausių ir didžiausių dailės muziejų Lietuvoje (įkurtas 1921 m.) – nacionalinį M. K. Čiurlionio dailės muziejų. Ir čia – vienintelė vieta pasaulyje, kur sukauptas beveik visas įžymiausio lietuvių dailininko, kompozitoriaus, literato ir visuomenės veikėjo M. K. Čiurlionio kūrybinis palikimas.
