Aukštaitijos gamta ir legendos
Aukštaitija – didžiausias Lietuvos etnografinis regionas, pasižymintis tarmių bei etnokultūros margumu. Kelionės metu lankysimės Nalšios žemę, kuri yra Rytų Lietuvoje apipinta įvairiausiais padavimais ir legendomis. Kaimai ar upeliai čia pavadinti pagoniškais vardais. Tai ežerų ir miškų kraštas, kurio centras yra Švenčionys. Pagal senumą miestas apytikriai tokio amžiaus kaip ir Vilnius. Miestas įsikūręs ypatingoje vietoje – giloko seno sausaslėnio dugne, kuriame tebesrūva menkas, čia pat prasidedantis Kūnos aukštupys. Šis miestas buvo mėgiamas didžiojo kunigaikščio Vytauto, čia lankėsi pats Napoleonas Bonapartas, o savo garsiajame romane „Karas ir taika“ Švenčionis aprašė ir Levas Tostojus.
Švenčionių kraštas turtingas žolelių rūšių įvairove, kurią sąlygoja palanki geografinė padėtis. Regiono laukuose, miškuose ir pievose gausu įvairių vaistažolių. Pati gamta padėjo sukurti šiam kraštui būdingą verslo rūšį – vaistažolių rinkimą. Čia mes apsilankysime UAB „Švenčionių vaistažolės“ viename seniausių vaistažolių perdirbimo fabrikų Pabaltyje ir Europoje, kuris veikia ir puoselėja tradicijas daugiau nei šimtą metų. Nedidelė vaistažolių supirkimo įmonėlė, pradėjusi savo veiklą 1883 m. – šiandien – „Švenčionių vaistažolių“ fabrikas – turinti šiuolaikinę technologinę ir laboratorinę įrangą vaistažolių perdirbimo įmonė, apdovanota daugybe įvertinimų bei sertifikatų, o jos produkcija pasiekia net tolimąją Japoniją. Švenčionių vaistažolės fabrike mes pamatysime kaip kaip iš gamtos atkeliavusios įvairiausios žolelės pamažu virsta arbata, o po ekskursijos net patys paragausime čia pagaminamos įvairiausios rūšies ir skonių arbatos.
Kelionę tęsime į patį seniausią Lietuvos nacionalinį parką – Auktaitijos nacionalinį parką, kur nuo aukštų parko kalvų atsiveria puikūs vaizdai į ežerus, laukus ir miškus. Užsuksime į Aukštaitijos nacionalinio parko sostinę – Palūšę. Tai nuostabus gamtos kampelis su viena seniausių medinių šventovių – Palūšės bažnyčia. Ši bažnyčia buvo pastatyta be pjūklo ir vinių, o jos aštuonkampė varpinė – vienintelė tokia šalyje. „Įženk geras, išeik geresnis”, – linki užrašas ant Palūšės šv. Juozapo bažnyčios durų.
„Parodomojoje šakočio kepimo“ programos metu ne tik sužinosime šakočio atsiradimo istoriją, kokie jie būna skirtingose pasaulio šalyse, pamatysime visą gamybos procesą, bet ir patys jame dalyvausime ir, žinoma, ragausime. Be to, tai vienintelė vieta Lietuvoje, kur galima paragauti atviroje židinio liepsnoje savo pačių iškepto šakočio.
Aplankysime vieną įsimintiniausių Aukštaitijos nacionalinio parko simbolių – Ginučių vandens malūną. Senove alsuojantis medinis malūno pastatas, išsaugojęs senovinę autentišką įrangą, tiltas ir užtvanka. Malūne įrengtas muziejus, pasakojantis apie duonos kelią nuo grūdo iki stalo. Sako, čia dažnai apsilanko net pats Ginučių malūno velnias…
Vieninteliame Lietuvoje Bitininkystės muziejuje, kuris yra saugomas pagonių dievų skulptūrų, iš arčiau susipažinsime su bitininkystės paslaptimis. Muziejaus teritorijoje pasivaikščiosime, paragausime medaus ar atsikvėpti hamakuose. Vidaus interaktyviose eksplozijose pasisvečiuoti bitininko namelyje, dirbtuvėse ir net pačiame avilyje. Nustebsite sužinoję, kad čia taip pat gyvena ir trys prezidentinės bičių šeimos.
Užkopsime į legendomis apipintą Ladakalnį. Tai vienas įspūdingiausių Aukštaitijos nacionalinio parko objektų. 176 m aukščio kalnas, geomorfologinis gamtos paminklas, nuo kurio atsiveria išties nepakartojamas vaizdas. Nuo Ladakalnio viršūnės matosi net šeši tarp miškingų vietovių tyvuliuojantys ežerai. O kopiant į kalno viršūnę, nepamirškite užnešti ir palikti prie ten su mūryto aukuro. Tai dovana deivei Ladai, kuriai aukodami žmonės slapčia tikisi jos palankumo. Čia apsilankius ir patys pajusime ypatingą jausmą, kurį suteikia atsiveriantys vaizdai, autentiška aplinka, žmogaus beveik nepaliesta gamta ir, regis, aplink plevenančių senovės padavimų jėga.
