Atrask Radvilas Kėdainiuose ir Biržuose! 

Kelionės metu aplankysime išpuoselėtą Kėdainių senamiestį, Šviesiąją gimnaziją, užsuksime ir į Radvilų įkurtą evangelikų reformatų bažnyčią. Pasigrožėsime Sinagogų kompleksu bei vieninteliu minaretu Lietuvoje. Pasiekę Biržus aplankysime vienintelę Lietuvoje tvirtovę – Radvilų Biržų pilį. Eisime ilgiausiu pėsčiųjų tiltu per Širvėnos ežerą. Kelionės metu dalyvausime alaus degustacijoje.


Ekskursijos vieta arba maršrutas: Vilnius – Kėdainiai – Biržai.

1 dienos ekskursija.

Ekskursijos kaina: nuo 20 € žmogui.

Kas įskaičiuota: Gido paslaugos.

Transportas, maitinimas, apgyvendinimas ir kitos paslaugos – už papildomą mokestį.

Individualios kelionės daromos pagal atskirą užklausą. Datos, trukmė, kaina bei programa derinama pagal individualius poreikius.

Nuo 20 asmeniui

Noriu papildomai rezervuoti:

Add to wishlist Adding to wishlist Added to wishlist
SKU0009 Category Tags,

Atrask Radvilas Kėdainiuose ir Biržuose!

Kelionę pradėsime nuo Kėdainių. Tai vienas seniausių Lietuvos miestų. Pasak legendų, Kėdainių pavadinimas kildinamas iš turtingo pirklio Keidangeno, atvykusio iš Kuršo ir įkūrusio nedidelį žvejų kaimelį, vardo.

Kėdainiai itin suklestėjo valdant Radviloms ir kartais miestas dar vadinamas vos ne Radvilų miestu. Radvilų laikais Kėdainiai garsėjo kaip amatų ir prekybos centras bei daugelio tautų, įvairių konfesijų ir kultūrų miestas. Čia gyvavo 6 tautinės ir 6 konfesinės bendruomenės. Mieste gyveno viena iš didžiausių Baltijos ir Skandinavijos regione škotų bendruomenė, vokiečiai turėjo savo atskirą savivaldą, didelė žydų bendruomenė buvo pagrindinė visoje Žemaitijoje. Čia veikusioje rabinų mokykloje mokėsi vėliau visame pasaulyje išgarsėjęs Vilniaus Gaonas – Elijahu ben Solomon Zalmanas.

Kėdainiai – vienas iš nedaugelio Lietuvos miestų, turinčių unikalų senamiestį. Čia išlikęs istorinis gatvių tinklas, keturios prekybinės aikštės, nemažai vertingų 17 – 19 a. pastatų, turinčių renesanso, baroko ir klasicizmo bruožų.

Vienas iš tokių pastatų, tai – Kėdainių Šviesioji gimnazija (Gimnasium Illustre). Ji įkurta dar 17 a., tuomet gimnazijoje veikė Joachimo Jurgio Rheto spaustuvė, kurioje 1653 m. išspausdinamas vienas svarbiausių to meto reformatų leidinių lietuvių kalba „Knyga nobažnystės krikščioniškos. Dėstė garsiausi to meto dėstytojai, o mokymosi programos buvo paruoštos pagal naujausias to meto tendencijas.

Įspūdingo senamiesčio gatvelėmis eikime link  renesanso stiliaus evangelikų reformatų bažnyčios, čia stovinčios jau nuo 17 a.  Joje išlikusi renesanso formų ąžuolinė sakykla, gausiai ornamentuota sudėtingais drožiniais, šoninėse nišose ąžuolo plokštės ir įspūdingas sietynas. Atgabentas čia vieno iš Radvilų kaip karo grobis iš Smolensko. Nusileidę į bažnyčios rūsį pateksime į kunigaikščių Radvilų šeimos mauzoliejų. Tai vienintelė 17 amžiaus Lietuvos didžiosios kunigaikštystės didikų kapavietė Lietuvoje!

O pasiekę senosios Rinkos aikštę čia pamatome sinagogų kompleksą. Sinagogų kompleksą sudaro Didžioji vasarinė ir Mažoji žieminė sinagogos. Tai vienas iš trijų sinagogų kompleksų Lietuvoje. Vėlyvojo baroko Didžioji vasarinė sinagoga vardą gavo dėl nešildomų patalpų. Pastato forma ir išorės dekoras panašūs į evangelikų reformatų bažnyčios formą ir dekorą. Šiandien čia įsikūrusi Kėdainių dailės mokykla. O kita sinagoga, pavadinta Mažosios žieminės vardu, buvo šildoma, jos vidus papuoštas santūriai. Joje buvo ne tik meldžiamasi, bet ir studijuojama Tora, posėdžiaudavo bendruomenės teismas. Dabar sinagogoje veikia Kėdainių krašto muziejus.

Kėdainius puošia 18 a. medinė liaudies baroko stiliaus šv. Juozapo bažnyčia su varpine.Viduje yra išlikę 18 a. antrosios pusės altoriai bei vertingi Šv. Juozapo ir Švč. Marijos su kūdikiu paveikslai su aptaisais.

Pasivaikščiojimą po Kėdainius baigsime prie vienintelio atskiro minareto Lietuvoje. 19 a. rusų armijos generolas, grafas Eduardas Totlebenas karams su Turkija atminti ir miesto parkui papuošti apie 1880 m. parke pastatė aivaną, mečetę ir minaretą, kurio aukštis 28 m. Išliko tik minaretas.

Kelionę tęsiame vadinamajame kunigaikščių Radvilų mieste – Biržuose. Tai – šiauriausia Lietuvos teritorija, esanti prie pat Latvijos. Biržiečiai kartais juokauja, jog jie dažniau lanko Rygą, nei Vilnių, nes iki jos arčiau. Mieste yra seniausias Lietuvoje tvenkinys, senokai jau tikru ežeru vadinamas – Širvėna, kuriame kunigaikščiai augino Lietuvoje jau visai išnykusius vandens riešutus agarus (lot.Trapa natans).

Aplankysime vienintelę Lietuvoje 16 a. itališko tipo bastioninę tvirtovę – Biržų pilį. Tvirtovė ir miestas sudarė vientisą gynybinį kompleksą, kuris matė ne vieną mūšį.  Žmones visada viliojo legendos, o ypač – susijusios su meile. Pasakojama, kad garsiosios tvirtovės sienos saugo kraupią jos ilgaamžiškumo paslaptį – Biržus valdęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės vadas, žymusis karvedys Kristupas Radvila Perkūnas įsakęs pastatyti pilį. Jau baigdavo pilį statyti, bet vienas ir tas pats pietryčių pilies kampas imdavo ir sugriūdavo. Kelis kartus tą kampą atstatė, bet šis netrukus vėl nuvirsdavo tarsi užkerėtas. Pilies statytojai nutarė kreiptis patarimo į vieną atsiskyrėlį, tėvų papročiu tebegarbinusį Perkūną. Senolis patarė esant mėnulio pilnačiai sustabdyti iš bažnyčios namo grįžtančių jaunavedžių porą ir atvesti prie užkeikto pilies kampo. Jei jaunasis tėvynės labui laisva valia sutiks būti tame kampe užmūrytas ir jei jaunoji nuo savo vyro nesiskirs, užmūryti į sieną juos abu. Kas gali žinoti, gal kam pavyks atrasti užmūrytą porą?..

Kam nesinorės palikti nuostabios Biržų pilies, tai siūlome sudalyvauti edukacinėse programose. Jose būsite supažindinti su kunigaikščių rūmų gyvenimu, senosiomis Biržų krašto aludarystės tradicijomis bei 16 – 17 a. karyba.

Keliaukime link Širvėnos ežero, kur prasieikime ilgiausiu pėsčiųjų tiltu Lietuvoje, kurio ilgis net 525 m.! Širvėnos ežeras yra seniausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje suformuotas dar 16 a. užtvenkus dvi per Biržus tekančias upes ir saugojo tvirtovės bei miesto prieigas.

Biržų kraštas garsėja ne tik įgriuvomis, bet ir alumi. Pažintinės ekskursijos po alaus daryklą metu sužinosite kaip daromas alus – nuo salyklo sumalimo iki etiketės užklijavimo ant butelio. Išsiaiškinę, kas yra misa bei saladinas, keliausite į muziejų, kuriame pamatysite, nuo ko „Rinkuškiai“ pradėjo savo veiklą 1991 m., taip pat stabtelsite prie senovinės autentiškos klėties ir sužinosite, kokių aludarystės tradicijų laikydavosi aludariai, darydami alų prieš daugybę metų. O šią dieną vainikuos biržietiško alaus degustacija!