Degustacinis turas: Paragauk Dzūkijos skonių – nuo dzūkiškų bandų iki mineralinio vandens lašų
Dzūkijos kraštas garsėjan turtinga gamta ir senaisiais papročiais, kuriuos čia gyvenantys žmonės išlaikė. Nemunas – ne tik didžiausia ir vandeningiausia Lietuvos upė, bet ir daugiausia dainomis apdainuota, legendomis apipinta ir nuo seniausių laikų metraštininkų aprašyta. Palei upių tėvo pakrantes apsigyvenę panemunių dzūkai pakvies Jus į svečius ir pasidalins savo turimais papročiais, tradicijomis ir patiekalais.
Nedideliame miestelyje Nemajūnų bendruomenės nariai pakvies Jus į savo namus, kuriose vyksta dzūkiškų bandų kepimo edukacijos. Dzūkiškos bandos – šio regiono pasididžiavimas. Tarp vietos gyventojų dzūkiškos bandos yra itin mėgiamas patiekalas. Joms kepti reikia ypatingo pasiruošimo ir išmanymo, o svarbiausia – tikros duonkepės krosnies, kūrenamos malkomis. Taip pat ir kantrybės – dzūkiškos bandos kepa ilgai. Tiesa, dar reikia kopūstų lapų ir mylinčių šeimininkės rankų. Visai tai ir dar daugiau patirsite šioje dzūkiškų bandų edukacijoje.
Keliausime į nepaprastą vietą, kur Nemunas, ieškodamas trumpiausio kelio link Baltijos jūros, atliko didelį skulptoriaus darbą. Didžiosios Nemuno kilpos – unikalus geologinis-hidrografinis reiškinys ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Kad visą tai pamatytume turėsime pakilti į aukščiausią Lietuvoje, savo architektūra senovinės lietuvių pilies stebėjimo bokštelį primanantį, apžvalgos bokštą. Apžvalgos bokšto aukštis siekia net 51 metrą, o dar jis pastatytas ant aukštos kalvos. Nuo jo mes apžvelgsime nepaprasto grožio apylinkes ir pamatysime Nemuno upės daromus vingius.
Apsilankysime lietuviškajame kurorte ant Nemuno kranto – Birštone. Savo gydomosiomis savybėmis ši vietovė garsėja nuo seno. Čia kopsime į Vytauto kalną, grožėsimės kurortų vilų – kurhauzų architektūrą, aplankysime svetingiausiu Lietuvoje įvertintame sakralinio meno muziejuje, kuris garsėaj gražiausiais bažnytinio meno kūriniais, semsimės sveikatos stiprybės Kneipo sode ir bandysime įkvėpti jūros oro vieninteliame mineralinio vandens garinimo statinyje.
Birštone dalyvausime Mineralinio vandens edukacijoje. Birštono mineralinių vandenų šaltiniai žinomi nuo senų laikų. Su mineraliniais vandenimis siejama ir Birštono kurorto įsikūrimo pradžia, kai 1846 m. Stakliškių kurorto gydytojas Benediktas Bilinskis, susidomėjęs Birštono šaltiniais, atsiuntė čia ligonę, kuriai nepadėjo Stakliškių gydomieji šaltiniai, o čia ligonė ėmė ir pasveiko. Edukacijos metu susipažinsime su senaisiais Birštono mineralinio vandens šaltiniais; sužinosime apie šiuo metu Birštone esančius mineralinio vandens šaltinius bei apie mineralinio vandens gydomąsias savybes. Ir, žinoma, paragausime šio stebuklingo – mineralinio vandens!
Vienas miestas, bet taip, kaip du skirtingi Nemuno krantai, taip dvi skirtingos jo istorijos – taip kalbama apie Dzūkijos sostinę Alytų. Čia kopsime į įspūdingo dydžio Alytaus piliakalnį, kuris mena kraštą gynusios pilies laikus ir slepia graudžią meilės istoriją. Nemuną pereisime ir Alytaus vizitine kortele vadinamu – Baltosios rožės tiltu. Tai aukščiausias pėsčiųjų ir dviračių tiltas Lietuvoje, kuris net įrašytas į Lietuvos rekordų knygą! Čia sužinosime, kodėl Alytus vadinamas rožių miestu bei kodėl gi, pasak alytiškių, čia gyvena stebuklingos varlės.
Iš Alytaus keliausime į vieną iš garsiausių senovėje miestų Merkinę, kuris magdeburgo teises iš karaliaus Jogailos gavo tuo pačiu metu kaip mūsų sostinė.. Šiame mieste valdovai turėjo savo pilį, bei priimdavo čia užsienio svečius, čia klestėjo amatai ir prekyba. Čia stūksantis piliakalnis ne kartą paminėtas kryžiuočių metraščiuose, o legendos apie ant jos viršūnės stovėjusią pilį sklinda iki šių dienų. Nuo šio piliakalnio mums atsivers nuostabi panorama, su dviejų svarbių Dzūkijos upių – Nemuno ir Merkio santaka.
Kelionę baigsime Merkinės piramidėje. Vieniems, tai dvasinis centras, o kitiems tiesiog graži ir išskirtinė vieta, kurioje verta apsilankyti. Pasak čia buvusių, praleidus pusę valandos stikliniame kupole patalpintoje piramidėje, jaučiami pozityvūs fiziniai ir dvasiniai pokyčiai.
