Degustacinis turas: Biržų krašto svetingumas
Tai unikalus kraštas visoje Lietuvoje. Čia „neprieteliui“ pasakyti žodžiai „Kad tu prasmegtum…“ gali išsipildyti tiesiogine prasme…Nes gali tiesiog imti ir pramegti kiaurai po žeme! Požeminiam vandeniui gelmėse išplovus tirpius gipso, klinčių, dolomito, kreidos ar druskos klodus, įgriūva žemė – susidaro karstinės įgriuvos, vadinamos smegduobėmis. Jų rajone jau skaičiuojama apie 9000 ir jų nuolat daugėja!
Kelionę pradėsime nuo Pasvalio. Šis miestas garsėja savo skulptūromis. Viena iš nuotaikingiausių, tai Muzikantas Antanėlis. Pasvalio miesto legenda tapęs Antanėlis – keistuolis Lėvens tilto muzikantas. O, Antanėlis šnekėti moka! Palietus dešinę plaštaką, jis pasakoja apie gražiausias Pasvalio vietas. O kairę ranką palietus sužinosime Antanėlio legendą. O pridėjus delną prie sagos, išgirsite pasvalietiška tarme skaitomą eilėraštį apie senąjį Lėvens tiltą.
Vadinamasis Tautos šauklys, populiarusis poetas Bernardas Brazdžionis taip pat yra įamžintas skulptūroje savo gimtajame krašte. Prieš kelis metus miestą papuošė paminklas Lietuvos Didžiajam Kunigaikščiui Žygimantui Augustui. Būtent šis Lietuvos valdovas išgarsino Pasvalį, 16 a. (1557 metais) su Livonijos ordinu pasirašęs vadinamąsias Pasvalio sutartis. Jų tikslas buvo užkirsti kelią iš Rytų kylančiai grėsmei.
Pasigrožėję XVIII a. Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia keliaujame link Pasvalio girnų muziejaus. Čia po atviru dangumi sukaupta apie 400 eksponatų: 300 – girnapusių, 66 – dubenuotieji akmenys, 7 – „pėduotieji“ akmenys, 1 – akmuo – riboženklis. Juk ne kasdieną tiek akmenų ir jų dirbinių išvysti vienoje vietoje!
Kelionę tęsiame vadinamajame kunigaikščių Radvilų mieste – Biržuose. Tai – šiauriausia Lietuvos teritorija, esanti prie pat Latvijos. Biržiečiai kartais juokauja, jog jie dažniau lanko Rygą, nei Vilnių, nes iki jos arčiau. Mieste yra seniausias Lietuvoje tvenkinys, senokai jau tikru ežeru vadinamas – Širvėna, kuriame kunigaikščiai augino Lietuvoje jau visai išnykusius vandens riešutus agarus (lot.Trapa natans).
Šis kraštas garsėja savo karstinėmis įgriuvomis, o garsiausia iš jų – Karvės ola. Tai žinomiausias ir geriausiai ištirtas geologinis paminklas Šiaurės Lietuvoje. Speleologai mano, kad jai – apie 200 metų. Jos skersmuo 10-12 metrų, gylis – apie 12,6 m. Duobės dugne yra atvira kiaurymė. Legenda pasakoja, kad dabartinėje įgriuvos vietoje kažkada yra prasmegusi karvė, o prie uolos likęs tik grandinės galas…
Jėgas išbandysime lipdami į 32 metrų aukščio Kirkilų apžvalgos bokštą. Užlipus į apžvalgos bokštą atsiveria nuostabūs vaizdai – 30 vandens pilnų smegduobių, vadinamų Kirkilų draustinio ežerėliais. Kartais, esant tam tikroms sąlygoms, vasaros metu jie nusidažo įvairiomis spalvomis. O bokšto forma primena kanoją arba grimztančią valtį.
Aplankysime vienintelę Lietuvoje XVI a. itališko tipo bastioninę tvirtovę – Biržų pilį. Tvirtovė ir miestas sudarė vientisą gynybinį kompleksą, kuri matė ne vieną mūšį. Formos viršus
Žmones visada viliojo legendos, o ypač – susijusios su meile. Pasakojama, kad garsiosios tvirtovės sienos saugo kraupią jos ilgaamžiškumo paslaptį – Biržus valdęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės vadas, žymusis karvedys Kristupas Radvila Perkūnas įsakęs pastatyti pilį. Jau baigdavo pilį statyti, bet vienas ir tas pats pietryčių pilies kampas imdavo ir sugriūdavo. Kelis kartus tą kampą atstatė, bet šis netrukus vėl nuvirsdavo tarsi užkerėtas. Pilies statytojai nutarė kreiptis patarimo į vieną atsiskyrėlį, tėvų papročiu tebegarbinusį Perkūną. Senolis patarė esant mėnulio pilnačiai sustabdyti iš bažnyčios namo grįžtančių jaunavedžių porą ir atvesti prie užkeikto pilies kampo. Jei jaunasis tėvynės labui laisva valia sutiks būti tame kampe užmūrytas ir jei jaunoji nuo savo vyro nesiskirs, užmūryti į sieną juos abu. Kas gali žinoti, gal kam pavyks atrasti užmūrytą porą?..
Kam nesinorės palikti nuostabios Biržų pilies, kviesime aplankyti ekspoziciją „Senoji aludarystė“ ir linksmai pasibūti edukacinėje programoje, skirtoje suaugusiems „A biržiečė vaišin dainuodamūs“. Jos metu susipažinsime su senosios aludarystės reikmenimis, alaus darymo tradicija Biržų krašte ir aukštaičių vaišingumą menančiomis tradicijomis. Susėdę prie balta staltiese dengto stalo ragausite biržietiškų vaišių.
Kartu su folkloro ansambliu skudučiuosite, klausysitės ragų ir senovinio archajiško dainavimo. Ir patys šoksite bei dainuosite.
Arba
Keliaukime į netoli Biržų esančią Sodeliškių dvaro sodybą. Čia turėsime pažintinę-edukacinę ekskursiją „Grūdo kelias“. Lankysimės vieninteliame Lietuvoje veikiančiame 1924-tųjų metų vėjo malūne! Įpusėjus ekskursijai , keliausime į jaukią sodybos gryčią, kurioje sužinosime, kaip mūsų senoliai kepdavo duoną. Galėsime patys iš paruoštos tešlos susiformuoti savo kepalėlį ir kiekvienas pajusti kepamos duonelės gardų kvapą! Kol duonelė keps, turėsime galimybę atsikvėpti, padegustuoti naminio nealkoholino alaus, žvėrienos užkandžių, naminio sūrio ar gurmaniško skonio elnienos dešrelių. Tai dar ne viskas! Pasistiprinusių laukia senovinių automobilių ekspozicija bei ūkyje laikomų žvėrelių, tokių kaip elniai, danieliai, muflonai, alpakos, asiliukas, avys, ožkos, triušiai, naminiai paukščiai lankymas.
