Aplankyk ir susipažink su Kaunu ir jo apylinkėmis!
Šios kelionės metu apsilankysime muziejuje po atviru dangumi – Lietuvos liaudies buities muziejuje – Kauno marių pakrantėje. Tai didžiausias ir žymiausias tokio pobūdžio muziejus Lietuvoje, vienas didžiausių pagal užimamą plotą, eksponuojamų nekilnojamųjų pastatų skaičių, jų čia149 ir daugiausiai eksponatų, net 91420 turintis muziejus Europoje po atviru dangumi. Muziejus mena XVIII-XX amžių laikotarpį Lietuvos kaimuose ir miesteliuose. Jis lankytojus kviečia susipažinti su sumažinta Lietuva, kurioje išsidėstę visi šalies etnografiniai regionai: Dzūkija, Aukštaitija, Suvalkija, Žemaitija ir Mažoji Lietuva. Čia yra svirnai, klėtys, tvartai, klojimai, daržinės, žardinės malkinės, malūnai, tvoros, šuliniai, liaudies architektūros bei senovinės žemdirbystės padargai. 6 km kelyje yra visų 4 Lietuvos etnografinių regionų sodybos, pavieniai pastatai, įvairios dirbtuvės, liaudies technikos paminklai, net miestelio centras. Muziejuje rengiamos tradicinės lietuvių šventės. Aplankius šį muziejų atrodys, kad buvo aplankyta visa Lietuva.
Aplankysime ant Kauno marių kranto nuo 17 a. stūksančią Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblį. Tai vienas puikiausių brandžiojo baroko architektūros šedevrų Šiaurės rytų Europoje. Tuo metu atokiame miške, 17 a. vienuoliams kamalduliams pastatydino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Kristupas Žygimantas Pacas (1621–1684). Ansamblis suprojektuotas italų architekto Džiovani Batista Fredianio, išpuoštas Lombardijos skulptūros meistrų lipdiniais ir florentiečio tapytojo Mykolo Arkangelo Palonio freskomis, jų vienuolyno ansamblyje yra išlikusios apie 140 įvairaus dydžio. Ansamblio savitumą lemia unikalus architektūrinis sprendimas. Pirmą kartą Europoje panaudota įgaubta bažnyčios fasado plokštuma, gana retas šešiakampis planas, ašinė simetriška viso vienuolyno kompozicija. Pažaislį išgarsino ne vien pamaldus kamaldulių gyvenimas ar meniški vienuolyno pastatai. Kasmet liepos 2 d. į atlaidus gausias minias piligrimų sutraukdavo ypatingomis malonėmis pasižymėjęs, fundatoriaus atsiskyrėliams dovanotas Švč. M. Marijos atvaizdas, populiariai vadintas „Kamaldulių Dievo Motinos” paveikslu. Visa tai ir dar daugiau pamatysime čia apsilankę.
Pažintį su Kauno miestu pradėsime aplankę vieną iš miesto simbolių ir išlikusį seniausią pastatą mieste menantį dar 14 a., – Kauno pilį. Nemuno ir Neries upių santakoje iškilusi pilis buvo viena svarbiausių pilių Lietuvos teritorijoje, aplink šią pilį ir kūrėsi gyvenvietė, išaugusi į dabartinį miestą. Kelis kartus atstatyta, savo reikšmę pilis prarado 1408 m., Kaunui suteikus Magdeburgo teises, ir visam miesto gyvenimui persikėlus į tuometinę Turgaus (Rotušės) aikštę.
Į Rotušės aikštę keliaujame ir mes. Kauno rotušė – tai didingas pastatas, alsuojantis gotikos, baroko ir ankstyvojo klasicizmo dvasia, o jo pagrindiniame fasade į dangų stiebiasi aukštas, lyg gulbės kaklas grakštus bokštas. Dėl tokių savo formų ir spalvos rotušė dažnai vadinama „baltąja gulbe“. Jos 53 m aukščio bokštas – aukščiausias Senamiestyje.
Išvysime Perkūno namą – tai vienas įspūdingiausių gotikinio stiliaus gyvenamųjų namų Lietuvoje su originaliu fasadu, kuriame panaudota net 16 skirtingų profilių plytos. Manoma, kad namas pastatytas XV a. II pusėje. Jis garsus ne tik istorijomis apie Hanzos bendruomenės pirklius, bet ir XIX a. sienoje rasta dievo Perkūno statulėle, kuri ir nulėmė šio objekto pavadinimą.
Aplankysime ir Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra baziliką – tai vienintelę gotikinę bazilikinio stiliaus bažnyčią ir patį didžiausią gotikinį sakralinio tipo pastatą Lietuvoje. Nors statyta XV a., tačiau ne kartą rekonstruota, įgavo ir renesanso, baroko, klasicizmo, neogotikos, neobaroko stilių bruožų. Katedra turi devynis altorius, iš kurių naujausias – Popiežiaus Jono Pauliaus II su šventojo relikvijomis ir paveikslu.
Lankantis Kaune yra būtina pereiti svarbiausia Kauno miesto gatve Naujamiestyje, viena iš ilgiausių pėsčiųjų gatvių Europoje. Gatvės ilgis yra beveik 1,7 km, o išplanavimas tiksliai parodo rytų ir vakarų kryptis. Vaikščiojant po Laisvės alėją turite unikalią galimybę susipažinti su išskirtiniu ir gausiu Kauno tarpukario modernistinės architektūros palikimu, kuris yra kadaise čia persikėlusios inteligentijos, pramonės, valdžios ir diplomatinių institucijų atspindys.
Kaune keliausime ir tarpukario laikotarpiu įrengtu vienu iš šio miesto simboliu – Žaliakalnio funikulieriumi. Tai vienas seniausių veikiančių keltuvų Europoje, veikia nuo 1931 m.
Nepamirštamą dieną baigsime grožėdamiesi nepakartojamais miesto vaizdais nuo Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos apžvalgos aikštelės.
