Informacija

ETVA Travel > Informacija

P1020329
Šiuolaikinė Lietuva yra ypač maloni turistams – tai ir minkštas nekarštas klimatas, ir daugelis kurortų, ir priimtinos kainos, ir idomios ekskursijos, ir žinoma, gausybė gamtos sukurtų lankytinų vietų.
Esminiai faktai apie Lietuvą
Lietuvos Respublika (LR; Lietuva) – valstybė Europoje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje. Ribojasi su Latvija, Baltarusija, Lenkija, Rusija (Kaliningrado sritis). Lietuvos – Baltarusijos ir Lietuvos – Rusijos Federacijos siena yra ir Europos Sąjungos siena. Gamtinės geografijos požiūriu, Lietuva yra vidutinių platumų šalis Rytų Europos lygumos vakarinėje dalyje, pereinamojo iš jūrinio į žemyninį klimato, Rytų Europos mišriųjų miškų geografinėje zonoje.
Klimatas
Lietuvos klimatas yra vidutiniškai šiltas vidutinių platumų, iš jūrinio pereinantis į žemyninį. Lietuva yra vėsiojo vidutinio klimato zonoje, su vidutinio šiltumo vasaromis, bei vidutinio šaltumo žiemomis. Vidutinė Liepos mėnesio temperatūra yra apie 17 °C, o žiemą apie -5 °C, o intervalas tarp temperatūrų yra apie 20 °C. Būta Lietuvoje labai karštų vasarų, kai oras sušildavo iki 30 °C, ir taip pat ir labai šaltų žiemų, kai oras atšaldavo iki -20 °C, o naktimis ir iki -30 °C. Daugiausiai kritulių iškrenta vasarą (iki 50 % metinio kritulių kiekio), dėl netikėtų audrų, škvalų, perkūnijų ir lietaus. Mažiau kritulių tenka rudeniui, žiemai ir pavasariui. Mažiausiai kritulių tenka pavasariui, nes dažniausiai vyrauja anticiklonai
Vizos
Į Lietuvą be vizų gali atvykti 78 valstybių piliečiai, tiesa, iš kai kurių šalių – tik diplomatinių, tarnybinių, specialiųjų ar biometrinių pasų savininkai. Kitų šalių piliečiams Lietuvos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose išduodamos Šengeno arba nacionalinės vizos. Už prašymo išduoti vizą nagrinėjimą taikomi konsuliniai mokesčiai.
Lietuvos Respublikoje išduodamos dviejų tipų vizos:
Šengeno A yra oro uosto tranzitinė viza. Ji reikalinga ir galioja vykstant tranzitu per vieno ar kelių Šengeno valstybių narių oro uostų tarptautines tranzito zonas. Šengeno C yra trumpalaikė viza. Ji skirta vykti tranzitu per Šengeno valstybių narių teritoriją arba numatomam buvimui joje, kai jo bendra trukmė neviršija trijų mėnesių per bet kurį šešių mėnesių laikotarpį nuo pirmo atvykimo į Šengeno valstybių narių teritoriją datos.
Nacionalinė viza leidžia atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje ilgiau kaip tris mėnesius. Vienkartinė nacionalinė viza išduodama užsieniečiui, kuriam leista laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Daugkartinė nacionalinė viza išduodama užsieniečiui, kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas šioje šalyje.
Vizos išduodamos Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose. Jei Jūsų šalyje, kurios pilietis esate ar kurioje turite leidimą gyventi, nėra Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, kreipkitės į artimiausią Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą ar į tą, į kurią Jums lengviausia nuvykti.
Lietuviška virtuvė
Produktai
Produktai Lietuvoje nesiskiria nuo kitų Rytų Europos virtuvės produktų. Kaip pagrindinis ląstelienos ir angliavandenių šaltinis vartojamos Ruginė duona, košės, nuo XVIII a. – ir bulvės. Baltymų šaltiniai čia yra gyvuliniai: daugiausia mėsa (kiauliena, jautiena, senovėje žvėriena), ir pieno produktai (rūgpienis, varškė, grietinė, sūris). Žuvies tradiciškai vartojama labai nedaug, bet gaminamos kai kurios gėlavandenės žuvys, kaip lydeka.
Valstiečių virtuvė negalėjo pasigirti didele daržovių ir vaisių įvairove. Čia paplitęs kopūstas, morka, ropė, burokas, obuolys, kriaušė. Labai svarbią dalį mitybos racione nuo seno užima laukiniai augalai (laukinės uogos, vaisiai, grybai, vaistažolės).
Čia paplitę daugiau prieskonių, nei kitose Baltijos šalių virtuvėse: gausiai naudojami kmynai, mairūnas, petražolė, krapas. Nuo seno vienintelis saldiklis buvo medus.
Lietuviai maisto produktus kepdavo, virdavo, troškindavo, o mėsas ir žuvis mokėjo ir rūkyti.
Patiekalai
Lietuvoje gana gausus šaltasis užkandžių stalas, būdingas visoms Baltijos šalių virtuvėms. Jame patiekiami įvairūs sūriai, rūgusio pieno produktai, rūkytos mėsos bei žuvies gaminiai, šaltiena, įvairūs mėsos vyniotiniai.
Karštųjų patiekalų asortimentas didžiulis. Bajoriškoje virtuvėje buvo labai paplitę kepti kumpiai, kimšta paukštiena, zrazai (perimti iš Lenkų virtuvės). Valstietiškoje virtuvėje vystėsi mėsos-kruopų patiekalai (šiupiniai), šiek tiek panašūs į Latviškos virtuvės putras, kurie šiuo metu beveik išstumti. Nuo XIX a. paplito bulvių valgiai – didžkukuliai (cepelinai), bulviniai vėdarai, švilpikai, bulviniai blynai, žemaitiški blynai, virtos bulvės su krapais su rūgusiu pienu, varške ar pasukomis, kurių dauguma yra laikomi lietuvių nacionaliniais patiekalais, nors dauguma jų taip pat žinomi ir kitose kaimyninėse virtuvėse: ukrainiečių, baltarusių, lenkų, čekų ir kt.
Gana nemaža yra tešlos patiekalų įvairovė. Dauguma tų patiekalų į lietuvišką virtuvę atėjo dar XIV–XV a. per mongolus ir čia pasiliko, dažnai pakeitę produktus. Tai – koldūnai, virtiniai, šaltanosiai, skryliai ir kt.
Dauguma lietuviškų tradicinių desertų (šakotis, žagarėliai) – bajoriškosios virtuvės palikimas. Tačiau greta jų Lietuvoje paplitę daugybė desertų, atkeliavusių XX a. iš vakarų.
Svarbiausias valstiečių gėrimas būdavo pienas, rūgpienis, kartais pasukos. Senovės Lietuvoje buvo paplitęs midus, vėliau per vokiečių virtuvę atėjo alaus tradicijos.
Tuo tarpu bajoriškoje virtuvėje buvo išvystytas labai turtingas alkoholinių gėrimų asortimentas. Kažkur ATR teritorijoje išradus degtinę, tai inspiravo naujų alkoholio rūšių susiformavimą. Įvairios trauktinės, užpiltinės, likeriai, krupnikas, starka – turtingo bajoriško kulinarinio paveldo palikimas.
Regioninė įvairovė
Skirtingose Lietuvos srityse mityba skyrėsi. Pavyzdžiui, Žemaitijoje dažniausiai valgydavo žuvį, košes, kastinį, šiupinį; rytų Aukštaitijoje – blynus, ragaišius, skrylius; Dzūkijoje – grikių, grybų, bulvių valgius; Suvalkijoje – rūkytą mėsą, didžkukulius, bulvines dešras.
Oficialios šventės ir poilsio dienos Lietuvoje
1. Sausio 1– Naujieji metai
2. Vasario 16 – Lietuvos valstybės atkūrimo diena
3. Kovo 3 – Kaziuko diena
4. Kovo 11 – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena
5. Balandis-gegužė – krikščionių Velykos (pagal vakarietiškąją tradiciją)
6. Pirmasis gegužės sekmadienis – Motinos diena
7. Birželio 14 – Gedulo ir vilties diena
8. Liepos 6 – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena
9. Lapkričio 1 – Visų šventųjų diena
10. Gruodžio 25-26 – Kalėdos
Objektų lankymas
Objektus galima skirstyti į dvi dideles grupes: viešojo ir riboto lankymo. Be kliūčių galima apžiūrėti daugelio architektūros paminklų eksterjerą, pasivaikščioti pažintiniais takais, užkopti ant piliakalnių. Objektai, priimantys lankytojus darbo valandomis arba susitarus iš anksto, kitu laiku bus užrakinti, o jų šeimininkai nepageidaus nelauktų svečių. Tad prieš vykstant į kelionę, būtina pasitikrinti kiekvieno objekto darbo valandas interneto svetainėje. Atkreipkite dėmesį, ar internete pateikiama informacija nėra pasenusi. Bet kuriuo atveju, jei norima patekti į konkretų objektą, geriausia susisiekti tiesiogiai ir suderinti atvykimo datą bei laiką iš anksto.
Saugomų teritorijų lankymas
Daugelis maršrutų driekiasi pačiuose gražiausiuose Lietuvos kampeliuose. Jiems išsaugoti išskirtos specialų statusą turinčios teritorijos, apimančios iš viso 15,67 proc. Lietuvos Respublikos ploto. Nacionaliniuose bei regioniniuose parkuose, draustiniuose ir rezervatuose stovyklavimas, laužavietės kūrimas ir net lankymasis gali būti ribojamas. Poilsiauti galima tik tam specialiai skirtose stovyklavietėse, poilsiavietėse ir atokvėpio vietose, po teritoriją keliauti specialiai įrengtais takais ar lydimiems saugomos teritorijos darbuotojo.
Kai kuriose upėse (pvz., Ūloje) baidarių skaičius ribojamas, tad prieš plaukiant būtina įsigyti leidimą nacionalinio ar regioninio parko direkcijoje. Planuojant kelionę verta pasitikslinti informaciją Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje.
Pramogos, ekskursijos ir lankytinos vietos Lietuvoje
Vilnius
Dauguma turistų apsilankančių Lietuvoje, pirmiausia aplanko mūsų šalies sostinę Vilnių, ir neveltui. Vilnius – UNESCO pripažintas kaip vienas gražiausių Senojo žemyno miestų, turintis didžiausią barokinį senamiestį visoje Rytų ir Vidurio Europoje. Puikaus gamtovaizdžio apsuptame senamiestyje harmoningai dera praeities palikimas ir dabarties pasiekimai, mokslas ir kultūra. Vilnius yra mūsų valstybės dvasinio, kultūrinio, religinio ir politinio gyvenimo centras.
Pasakojama, kad Gedimino pilis atsirado tada, kai Lietuvos kunigaikštis Gediminas susapnavo pranašingą sapną. Nedidelė, bet stipri pilis atlaikė ne vieną kryžiuočių puolimą. Dabar be jos neįsivaizduojamas Vilnius, nes pilies bokštas tapo ne tik sostinės, bet ir visos Lietuvos simboliu. Ir nenuostabu, kad visi pas mus užsukę svečiai į privalomų Lietuvoje pamatyti vietų sąrašą įrašo ir šį raudonų plytų statinį, nuo kurio atsiveria nuostabi Lietuvos sostinės panorama. Gedimino pilį pamėgo turistai. Į kalną, ant kurio ji stovi, galima pakilti keltuvu ar užkopti akmenėtu taku. Čia veikia muziejus, kuriame gidai supažindins su XIV–XVII a. Vilniaus pilių rekonstrukciniais maketais, ginkluote, ikonografine senojo Vilniaus medžiaga.
Įkurtas 1579-aisiais Vilniaus universitetas alsuoja kultūra ir traukia akis bei širdį. Galima grožėtis istorine architektūra, vidiniais kiemeliais, galerijomis. O jei norite  persikelti į praėjusius amžius – būtinai pasivaikščiokite po biblioteką. Viename iš gražiausių universiteto kiemų yra Šv. Jonų bažnyčia, menanti laikus, kai šioje vietoje meldėsi jėzuitai, universiteto profesoriai ir studentai. Ši bažnyčia laikoma vėlyvojo baroko laikotarpio architektūros paminklu, neturinčiu analogų visoje Europoje.
Pilies gatvė – seniausia ir puošniausia Vilniaus senamiestyje. Joje visu grožiu atsiskleidžia išraiškinga Vilniaus senamiesčio architektūra, čia stovintys namai pasakoja sostinės kūrimosi ir gyvavimo istoriją. Garsiausioje Lietuvos gatvėje gausu lietuviškų suvenyrų, papuošalų, drabužių parduotuvių, jaukių kavinukių, restoranų. Čia visada gera pabūti, pasivaikščioti, paklausyti gatvės muzikantų.
Buvusios sostinės
Ne vienas gyvenantis kiek toliau nuo Vilniaus pasakytų, kad senosiose Lietuvos sostinėse yra buvęs tik mokyklos laikais. O ten tikrai yra ką pamatyti. Kernavė įtraukta į Unesco pasaulio kultūros paveldo sarašą. Kernavės žemė mena Lietuvos valstybės pradžią. Tai išskirtinis archeologijos ir istorijos vertybių kompleksas, pristatantis ankstyvąjį Lietuvos valstybės formavimosi periodą. Šis miestas – pirmoji Lietuvos sostinė, buvusi valdovų rezidencija, vienas svarbiausių šalies gynybos centrų. 2004 m.
Kaunas – antras pagal dydį ir reikšmę Lietuvos miestas, kadaise buvęs laikinąja šalies sostine. Įsikūręs įspūdingoje didžiausių Lietuvos upių – Nemuno ir Neries – santakoje jis džiugina kauniečių ir miesto svečių akis miestą puošiančiais kultūros paminklais, gotikos ir renesanso stilių statiniais, kviečia atsipūsti šimtamečių ąžuolų parkuose. Kauniečių „Baltąja gulbe“ vadinama Rotušė yra vienas seniausių ir gražiausių laikinosios sostinės pastatų. Ji stovi Rotušės aikštėje – pagrindinėje Kauno miesto aikštėje. Šioje aikštėje verda miesto gyvenimas: čia sutinkami garbingiausi miesto svečiai, sveikinami ką tik vestuvinius žiedus sumainę jaunieji, čia Lietuvai reikšmingų sporto varžybų žiūrėti susirenka sporto aistruoliai.  
Trakai – buvusi senoji Lietuvos sostinė, įspūdinga savo istorija. Savitas miesto bruožas, daręs didžiulę įtaką architektūrai – tai gyventojų daugiatautiškumas. Jau nuo senų laikų Trakuose gyveno karaimų, lietuvių, totorių, rusų bendruomenės. Pagrindinis šio miesto lankytinas objektas – Traku pilis. Tai yra vienintelė vandens pilis rytų Europoje, kuri stūkso įspūdingame gamtos kampelyje – Galvės ežero pakrantėje. Ji – vienas iš senosios Lietuvos administracinių ir gynybinių centrų, kuris leido aplinkui vystytis dideliam miestui. Ši pilis – vienas didžiausių istorinių kompleksų Lietuvoje. Restauruotuose rūmuose įkurtas Trakų istorijos muziejus. Jame sukaupta apie 200 tūkst. Eksponatų: pypkių, stiklo, porceliano, spaudų, kartografijos, raštijos, numizmatikos, taikomosios dailės eksponatų kolekcijos, unikalių karaimikos bei gausus archeologijos eksponatų rinkinys.
Kiti miestai
Dabar tikras Druskininkų miesto renesansas: jame gausu gydyklų, sanatorijų, viešbučių, SPA, galima apsilankyti visus metus veikiančioje sniego arenoje, vandens parke, „One“ nuotykių parke, pasigrožėti nuostabiai sutvarkyta aplinka, architektūros paminklais. Apsidžiaugs ir dviratininkai, ir pėstieji – jiems įrengti specialūs takai. Neseniai rekonstruotą Druskininkų gydyklų parko muzikinį fontaną galima stebėti internetu bet kuriame krašte.
Nedidelis, tvarkingas, architektūra garsėjantis Rokiškis kviečia visus keliautojus. Abejingų nepaliks Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, Nepriklausomybės aikštė senamiestyje, Rokiškio dvaro rūmai, Liongino Šepkos parkas, kuriame dar galima grožėtis medžio skulptūromis.
Neringa… Dieviška irnepakartojama Nida, Juodkrantė, Preila, Pervalka sutraukia daug turistų, ypač iš užsienio. Neringa, apsupta Kuršių marių ir Baltijos jūros, kviečia aplankyti Raganų kalną, Parnidžo kopą, kormoranų gyvenvietę ir daugybę kitų įstabių vietų. Ar žinojote, kad net lietūs aplenkia šią nuostabią vietą? Saulė Nidoje šviečia daugiausia dienų per metus.
Palangoje visada gausu turistų, mėgstančių linksmai leisti laiką paplūdimyje ir pagrindinėje miesto gatvėje. Tačiau nenorintieji įprastų linksmybių gali rinktis dviračių ir pėsčiųjų takus, aplankyti Gintaro muziejų, pasivaikščioti po Palangos botanikos parką, kuriame gausu įvairių skulptūrų, augalų, medynų, vandens telkinių – jis užima net 101, 3 ha plotą. Užkopus į Birutės kalną, atsivers nuostabus vaizdas į Baltijos jūrą.
Birštonas yra patrauklus įvairaus amžiaus ir interesų grupėms. Jame yra sanatorijų ir SPA centrų,  apstu aktyvaus laisvalaikio leidimo galimybių: aviaturizmas, autoturizmas, takai skirti ir pėstiesiems, ir dviratininkams. Slidinėjimas, specialios edukacinės programos, skirtos tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Siūloma aplankyti Birštono muziejų, pasivaikščioti Atminties taku ir pasigrožėti skulptūromis.
Biržuose pamatysite pirmąjį dirbtinai suformuotą Širvėnos ežerą. Per jį nutiestas 525 m pėsčiųjų tiltas, vedantis į Astravą, kuriame galima aplankyti Astravo dvarą ir pasigėrėti įspūdinga gamta. Taip pat Biržuose siūloma susipažinti su miestelio kultūrinėmis ir architektūrinėmis vertybėmis, pabūti Biržų pilyje ir joje įsikūrusiame muziejuje „Sėla“, Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje.
Jurbarkas yra apjuostas Nemunu žavi savo kraštovaizdžiu, dviračių takais, sutvarkyta aplinka. Galima pasigrožėti ąžuolų giraite, piliakalniais, taip pat gausu pilių, dvarų ir parkų – Raudonės, Veliuonos, Belvederio, kuriuose rengiami įvairūs koncertai, plenerai. Smalsuolių būrius traukia muziejai, pavyzdžiui, daug dėmesio sulaukia Smalininkuose įsikūręs senovinės technikos muziejus.
Parkai
Europos parkas – tai šiuolaikinis menas gamtoje. Galima gėrėtis įvairiomis skulptūromis ir meno kūriniais, užsiimti edukacine veikla. Duris neseniai atvėrė ir Liubavo malūnas, kurį apžiūrėti galima tiek virtualiai, tiek realiai.
Grūto parką bus įdomu apsilankyti įvairaus amžiaus istorija besidomintiems lankytojams. Sovietinių skulptūrų ekspozicija kelia prieštaringų jausmų, tačiau tai neatsiejama mūsų krašto istorijos dalis, nukelianti į netolimą praeitį. Muziejuje galima pamatyti ir paveikslų, ir garso bei vaizdo medžiagos, susijusios su sovietine simbolika. Vaikams siūloma apsilankyti atrakcionų parke, zoologijos sode.
Žemaitijos nacionalinis parkas siūlo įvairių pramogų – tiek aktyvaus poilsio ištroškusiesiems, tiek norintiesiems pailsėti. Būtina aplankyti nuostabiuosius Platelius, apžvalgos aikštelę, nuo kurios atsiveria nuostabūs gamtos vaizdai, dvaro parką, senąjį gatvinį kaimą Beržorą.
Kurtuvėnų regioninis parkas išsiskiria vaizdingomis apylinkėmis ir smagiomis aktyviomis pramogomis. Siūloma apsilankyti Kurtuvėnų dvaro sodyboje ir parke, Dengtilčio vandens malūne, gamtos prieglobsčio ištroškusiems smagu bus pasivaikščioti Dambos beržyne, Zubovo ąžuolų alėjoje, pamatyti įdomius riedulius.
Aukštadvario regioninis parkas tiek pėstiesiems, tiek dviratininkams siūlo aplankyti Aukštadvario miestelį, Gedanonių kalvą, pasivaikščioti Žaliuoju, Protėvių takais ir pasigėrėti išskirtine flora, fauna, pamatyti  Strėvos įgriuvą, Velnio duobę, Aukštadvario bažnyčią, Aukštadvario dvarą.
Vištyčio regioninis parkas ribojasi su Karaliaučiumi ir Lenkija, jame net 14 ežerų, siūlančių įvairias vandens pramogas. Verta pamatyti Paširvinčio pelkę, užimančią net 45 ha. Čia gausu piliakalnių, senovinių gyvenviečių, sudomins Vištyčio akmuo, Vištyčio malūnas, nustebins storiausias ąžuolas, daugiakamienė ir storiausia mažalapė liepos, kamienais suaugusios eglės.
Įsikūręs Palūšėje, Ignalinos rajone, Aukštaitijos nacionalinis parkas kviečia visus gamtos, ramybės ir kultūros mylėtojus. Čia galima ne tik ilsėtis, bet ir pamatyti, pavyzdžiui, net 800 metų senumo Trainiškio ąžuolą, kurio apimtis – 6,1 m, o aukštis siekia net 23 metrus! Siūloma nepraleisti progos apsidairyti etnografiniuose kaimuose, Palūšės bažnytėlėje, pamatyti pilkapio ekspoziciją ir akmens amžiaus būstą, medinių skulptūrų ansamblį, pasivaikščioti botanikos taku.

badge